penktadienis, gruodžio 31, 2010
naujas atradimas
I.
Jau seniai su bratka norėjom sužaist kartą kitą online aoe2, bet vis nesigaudavo. Po metų aš visą tą mėšlą atsiminiau ir ilgai bei nuobodžiai bandžiau įjungt online žaidimą. And finally i did it.
Vakar buvau neįtikėtinai sutriuškinta kažkokio ispano. buvo labai liūdna, nes aš jau kokius šešis metus žaidžiu aoe. ir buvau niekingai sutriuškinta. tai reiškė, kad reikia iš naujo mokytis.
Bet šiandien pajutau, koks yra tikrasis "prisisiurbimo prie kompų" noobų gyvenimas.
nerviniesi ,bandydamas pakeisti likimą, kuris jau ir taip aiškus. skauda akis (prie to gal prisideda ir tai, kad mama su vandens srove "praplovė" akis) ir skauda galvą. teks prie to priprast.
II.
Šiandien klausiau "Pechal". Ten nereali gitaros partija. Nu, ir žodžiai nerealūs. kaip visada.. Bet aš tikrai mokysiuos grot gitara. Tyliai, ramiai. Sau. O kai išmoksiu grot paprasta, grosiu elektrine. Taip gerai turėtų skambėt.. spakoynaja noch, pechal, peremen. gruppa krovi. zvezda po imeni solnce. nu žodž, visi kino gabalai. Tai va, turėsiu kada nors elektrinę gitarą. Ir mokėsiu ja grot. Gyvensiu pirmam aukšte Vilniuj. Pasikviesiu priplaukusius, bet ramius ir susimąsčiusius draugus ir visi kartu prie arbatėlės grosim. Už lango bus naktis ir virš galvų bildės pensininkai...
ketvirtadienis, gruodžio 30, 2010
pabaiga atsotogų
tai va, jau antras filmas mano senų, rusiškų, maištingų, trūkčiojančių, ne iki galo suprantamų, bet įdomių filmų kolekcijoj. Šį kartą trumpametražis. Be titrų. Bet kalbų ten tikrai nedaug. visai nėra beveik. jį žiūrėsiu tada, kai reikės pusvalandžio ramybės ir geros muzikos. Ir gero veido. To veido, kuris primena, kad būdamas kažkoks kitoks nebūtinai turi būt atstumtas.
Кино - Закрой за мной дверь, я ухожу
Кино - Закрой за мной дверь, я ухожу
trečiadienis, gruodžio 29, 2010
konec kanikul 1986
"fuck you with all of your shit !!!"
"taip žmonės ir palieka jį, nesuprasdami, kad šis buvo vienintelis ir tikriausias draugas"
Šiandien nešiojau knygas iš lentynų į rietuves ant grindų. Man labai patiko, nes pamačiau, kiek man dar reikia perskaityt. Ir man pasidarė labai gaila tų, kurie knygų neskaito. Man atrodo, kad būtent knygos (ne knygos, o jų turinys) užpildo žmogaus protą ir deda pagrindus kūrybai ir šiaip pasaulio suvokimui.
Nu jo, šiaip kai pagalvoji, tai visą tai kalba kažkokia eilinė trylikametė, kuri nelabai supranta kas per velnias yra šitas pasaulis ir apsimeta, kad labai supranta viską. Ups.
"baltas sniegas, pilkas ledas
ant sudaužytos žemės
kaip antklodė
čia miestas ant kelio
ir virš miesto debesys
slepiantys dangišką šviesą
o virš miesto- geltona migla
miestas jau tūkstančius metų
gyvena po žvaigžde
vardu Saulė..
ir du tūkstančius metų čia karas
karas dėl nežinomos priežasties
karas- jauniems
kaip kova prieš raukšles
raudonas, raudonas kraujas
po valandos susigėrė į žemę
po dviejų jau buvo žolė ir gėlės
po trijų žemė vėl buvo gyva
sušildyta spindulių žvaigždės
vardu Saulė...
ir mes žinom, kad taip visad buvo
kad fortūna myli tą,
kuris gyvena pagal savas taisykles
tą, kuris miršta jaunas...
jis nepamena žodžio "taip" ir žodžio "ne",
jis nepamena titulų ar vardų,
jis galėtų pasiekti žvaigždes
nesuprasdamas, kad tai tėra svajonė
sudegtų, susivltų žvaigždėj
vardu Saulė..."
"taip žmonės ir palieka jį, nesuprasdami, kad šis buvo vienintelis ir tikriausias draugas"
Šiandien nešiojau knygas iš lentynų į rietuves ant grindų. Man labai patiko, nes pamačiau, kiek man dar reikia perskaityt. Ir man pasidarė labai gaila tų, kurie knygų neskaito. Man atrodo, kad būtent knygos (ne knygos, o jų turinys) užpildo žmogaus protą ir deda pagrindus kūrybai ir šiaip pasaulio suvokimui.
Nu jo, šiaip kai pagalvoji, tai visą tai kalba kažkokia eilinė trylikametė, kuri nelabai supranta kas per velnias yra šitas pasaulis ir apsimeta, kad labai supranta viską. Ups.
"baltas sniegas, pilkas ledas
ant sudaužytos žemės
kaip antklodė
čia miestas ant kelio
ir virš miesto debesys
slepiantys dangišką šviesą
o virš miesto- geltona migla
miestas jau tūkstančius metų
gyvena po žvaigžde
vardu Saulė..
ir du tūkstančius metų čia karas
karas dėl nežinomos priežasties
karas- jauniems
kaip kova prieš raukšles
raudonas, raudonas kraujas
po valandos susigėrė į žemę
po dviejų jau buvo žolė ir gėlės
po trijų žemė vėl buvo gyva
sušildyta spindulių žvaigždės
vardu Saulė...
ir mes žinom, kad taip visad buvo
kad fortūna myli tą,
kuris gyvena pagal savas taisykles
tą, kuris miršta jaunas...
jis nepamena žodžio "taip" ir žodžio "ne",
jis nepamena titulų ar vardų,
jis galėtų pasiekti žvaigždes
nesuprasdamas, kad tai tėra svajonė
sudegtų, susivltų žvaigždėj
vardu Saulė..."
pirmadienis, gruodžio 27, 2010
try to sing along with me
jaaaaaa meine mutter!!
patvarkiau pagaliau žydrus.
bet šiaip tai sapnavau žiauuuriai krūtą sapną.
eh.
hm. katė pas mus atsirado. trypčioja visur dabar. ir šika.
o sapnavau... galvą. geltoną galvą, juodą galvą. šūdai, bet TOS juodos galvos nesusapnavau. tik vienąkart kadaise.
patvarkiau pagaliau žydrus.
bet šiaip tai sapnavau žiauuuriai krūtą sapną.
eh.
hm. katė pas mus atsirado. trypčioja visur dabar. ir šika.
o sapnavau... galvą. geltoną galvą, juodą galvą. šūdai, bet TOS juodos galvos nesusapnavau. tik vienąkart kadaise.
šeštadienis, gruodžio 18, 2010
niam nam nam
Man atrodo, per dažnai rašau. Bet nebesvarbu. Internetas (ne)beribis.
Gavau reikiamą dozę grynosios medžiagos tiesiai į smegeninę. Įsivaizduoju: guli toks kalnas nesutvarkytų ir neišrūšiuotų minčių tokioj uždaroj baltoj patalpoj su daug daug daug stalčiukų. Ir aš turiu viską išrūšiuot, ką reikia prikurt ir sudėt į stalčiukus. Is it real? Ja, meine Mutter.
Tai kur tie žmogai dingo, kai jų staiga prireikė? Išnyko į niekur? Ar tiesiog padarė dingau? Šuo dingo. Dingo šuo..
Smagu dabar būtų turėt kažką šalimais. Na ja, amžinas mano šauksmas. Ne, vaikeli, nėra čia to kažko. Ir jo tu išvis net nepažįsti. Kurgi tu, kažkas? Atrodo, kad likau viena su savo keista ,taip jau švelniai tariant, galva.
Joje telpa vyskas. Absoliučiai vyskas. Ten gyvena kažkas nematerialiu pavidalu.. Ir kol tas kažkas materializuosis aš viską dedu šalin. Ir gyvenu su mirusiais ir išgalvotais žmonėm ir ne žmonėm.
Ir kaip gerai, kad jie tikrai mirę arba visiškai išgalvoti...
Gavau reikiamą dozę grynosios medžiagos tiesiai į smegeninę. Įsivaizduoju: guli toks kalnas nesutvarkytų ir neišrūšiuotų minčių tokioj uždaroj baltoj patalpoj su daug daug daug stalčiukų. Ir aš turiu viską išrūšiuot, ką reikia prikurt ir sudėt į stalčiukus. Is it real? Ja, meine Mutter.
Tai kur tie žmogai dingo, kai jų staiga prireikė? Išnyko į niekur? Ar tiesiog padarė dingau? Šuo dingo. Dingo šuo..
Smagu dabar būtų turėt kažką šalimais. Na ja, amžinas mano šauksmas. Ne, vaikeli, nėra čia to kažko. Ir jo tu išvis net nepažįsti. Kurgi tu, kažkas? Atrodo, kad likau viena su savo keista ,taip jau švelniai tariant, galva.
Joje telpa vyskas. Absoliučiai vyskas. Ten gyvena kažkas nematerialiu pavidalu.. Ir kol tas kažkas materializuosis aš viską dedu šalin. Ir gyvenu su mirusiais ir išgalvotais žmonėm ir ne žmonėm.
Ir kaip gerai, kad jie tikrai mirę arba visiškai išgalvoti...
penktadienis, gruodžio 17, 2010
Tu gyvas. O jeigu ne,tai aš mirus.
Lipau laiptais į pridvėsusį kambarį. Ir prie pat durų pykšt mintis.
Dabar mano gyvenimas- panašus į šitą filmą. Mano filmą. Kurio niekas nematė. tik tie, kurie tokie, kaip aš dabar. Šitokie užguiti kampan, užsikloję kojas kažkokiu užtiesalu ir besišildantys elektriniu radiatorium. Jo, aš visada sakiau, kad šaltis geriau negu šiluma. Tai va.
Aš viena proto dalim šiek tiek panaši į narkomanę. Aišku aš nežinau, kaip jaučiasi narkomanai. Bet man atrodo, kad šitaip.
Šitokie iškvaišę dėl vieno daikto.
mm, boshetunmay...
Dabar mano gyvenimas- panašus į šitą filmą. Mano filmą. Kurio niekas nematė. tik tie, kurie tokie, kaip aš dabar. Šitokie užguiti kampan, užsikloję kojas kažkokiu užtiesalu ir besišildantys elektriniu radiatorium. Jo, aš visada sakiau, kad šaltis geriau negu šiluma. Tai va.
Aš viena proto dalim šiek tiek panaši į narkomanę. Aišku aš nežinau, kaip jaučiasi narkomanai. Bet man atrodo, kad šitaip.
Šitokie iškvaišę dėl vieno daikto.
mm, boshetunmay...
ketvirtadienis, gruodžio 16, 2010
Nesistengsiu rašyt kažkaip gražiai ir įdomiai. Nesistengsiu būti geresnė, negu esu. Jap, aš esu visiška klaidų mašina. Klaida ant klaidos, bet jas visas užmaskuoju kažkuo teisingu.
Šiandien. Šniadien. šaninden.
Šiandien? Kas buvo šią dieną? ir kodėl buvo, po galais? Kodėl ne YRA??
nekalbėsiu apie tai, kas buvo. Ir ne apie tai,kas bus.
Bet aš perskaičiau knygą. Vadinasi "O jeigu taip būtų buvę iš tikrųjų...". Suvalgiau per du vakarus. Šiaip įdomi. Kartais per daug dialogų ir per daug kalbėtojų. IR galėtų būti dvigubai storesnė. Nes pabaiga tai tikrai mėšlina. Kažkaip per staigiai baigiasi. Bet toj knygoj buvo labai labai gera.. mintis. Bet aš nenoriu jos rašyt.
Aš išvis žiauriai klaikiai nemėgstu dalintis tuo, kas yra mano. Ne materialine prasme. Mintimis. Bet ne visomis nesidalinu. Yra minčių, kurias norisi pasakyti. Tiesą sakant, tai visas mintis norisi pasakyti. Bet aš niekas su niekuo nesidalinu savu pasauliu. NIEKAD. Gal dėl to man taip sunku yra bendrauti ar kaip čia pasakius. Mano pasauly yra mano muzika, mano filmai, mano knygos, mano mintys, mano vaizduotė, mano protas ir mano pasaulis. Ir jau išmokau, kad visada savo nuomonę reikia pasilaikyti sau, nes kitaip pikti žmonės negyvai užmėto kandžiais žodžiais.
Zum beispiel:
Man atrodo, kad Coldplay supopsėjo. Pasiilgau senojo Coldplay skambesio, tos eksperimentinės muzikos ir jausmo. Dabar liko kažkokia balalaika ir muzika dėl pinigų. Čia man taip atrodo. Na ir aš parašiau komentaruose. Ir spėkit, kas atsitiko? Au ja, mane tiesiog užspaudė pasipiktinimais, kad tai aš čia kvaila, kad nesuprantu, kas yra tikras popsas, kad jeigu noriu popso, turiu klausyt bieberio, kad jie keičia savo įvaizdį, kad jie dainuoja tai, ką jaučia, kad jie yra tikrieji artistai. Ir tik vienas buvo toks hm, jautresnis žmogus, kuris pasakė, kad taip jau būna ir kad jis lygiai taip kaip aš mėgsta senąjį Coldplay skambesį, bet tuoj juk Kalėdos, taigi linksmiau. Leisk jiems būti, kokie yra.
Na tai va. Ar ne geriau savo nuomonę pasilaikyti sau?
Ir dar vienas pavyzdys.
Net кино klipe parašius, kad "man labai patinka ta vieta, kai jis rodo faką konduktorei" man kažkas atkirto, kad "sorry, but it looks like to be stupid". Tai kokia prasmė tada išvis kažką sakyt, jeigu tave visvien užtryps armija tau prieštaraujančių..?
Tai taip, kas nors matyt galvoja, kad "koks skirtumas, sakyk visvien".
Tada aš sakau:
Taip, aš esu silpnas žmogas. Emociškai? Nu, jo. Ant manęs lengva "užstumt" ir iš manęs išsišaipyt. Tada man sugenda nuotaika visai dienai ir daugiau. Nes aš ir taip puse galvos visada verkiu. Taigi pirmyn, vaikeliai, taip ir toliau. Raižykit, skaldykit, muškit mane. Nu taip, skamba kaip durnos emo virksnojimas. Ne, aš ne emo. Ir aš ne durna. Man pačiai mano raštai atrodo, kaip durnos emo raštai. Nu ir kas..?
Šiandien. Šniadien. šaninden.
Šiandien? Kas buvo šią dieną? ir kodėl buvo, po galais? Kodėl ne YRA??
nekalbėsiu apie tai, kas buvo. Ir ne apie tai,kas bus.
Bet aš perskaičiau knygą. Vadinasi "O jeigu taip būtų buvę iš tikrųjų...". Suvalgiau per du vakarus. Šiaip įdomi. Kartais per daug dialogų ir per daug kalbėtojų. IR galėtų būti dvigubai storesnė. Nes pabaiga tai tikrai mėšlina. Kažkaip per staigiai baigiasi. Bet toj knygoj buvo labai labai gera.. mintis. Bet aš nenoriu jos rašyt.
Aš išvis žiauriai klaikiai nemėgstu dalintis tuo, kas yra mano. Ne materialine prasme. Mintimis. Bet ne visomis nesidalinu. Yra minčių, kurias norisi pasakyti. Tiesą sakant, tai visas mintis norisi pasakyti. Bet aš niekas su niekuo nesidalinu savu pasauliu. NIEKAD. Gal dėl to man taip sunku yra bendrauti ar kaip čia pasakius. Mano pasauly yra mano muzika, mano filmai, mano knygos, mano mintys, mano vaizduotė, mano protas ir mano pasaulis. Ir jau išmokau, kad visada savo nuomonę reikia pasilaikyti sau, nes kitaip pikti žmonės negyvai užmėto kandžiais žodžiais.
Zum beispiel:
Man atrodo, kad Coldplay supopsėjo. Pasiilgau senojo Coldplay skambesio, tos eksperimentinės muzikos ir jausmo. Dabar liko kažkokia balalaika ir muzika dėl pinigų. Čia man taip atrodo. Na ir aš parašiau komentaruose. Ir spėkit, kas atsitiko? Au ja, mane tiesiog užspaudė pasipiktinimais, kad tai aš čia kvaila, kad nesuprantu, kas yra tikras popsas, kad jeigu noriu popso, turiu klausyt bieberio, kad jie keičia savo įvaizdį, kad jie dainuoja tai, ką jaučia, kad jie yra tikrieji artistai. Ir tik vienas buvo toks hm, jautresnis žmogus, kuris pasakė, kad taip jau būna ir kad jis lygiai taip kaip aš mėgsta senąjį Coldplay skambesį, bet tuoj juk Kalėdos, taigi linksmiau. Leisk jiems būti, kokie yra.
Na tai va. Ar ne geriau savo nuomonę pasilaikyti sau?
Ir dar vienas pavyzdys.
Net кино klipe parašius, kad "man labai patinka ta vieta, kai jis rodo faką konduktorei" man kažkas atkirto, kad "sorry, but it looks like to be stupid". Tai kokia prasmė tada išvis kažką sakyt, jeigu tave visvien užtryps armija tau prieštaraujančių..?
Tai taip, kas nors matyt galvoja, kad "koks skirtumas, sakyk visvien".
Tada aš sakau:
Taip, aš esu silpnas žmogas. Emociškai? Nu, jo. Ant manęs lengva "užstumt" ir iš manęs išsišaipyt. Tada man sugenda nuotaika visai dienai ir daugiau. Nes aš ir taip puse galvos visada verkiu. Taigi pirmyn, vaikeliai, taip ir toliau. Raižykit, skaldykit, muškit mane. Nu taip, skamba kaip durnos emo virksnojimas. Ne, aš ne emo. Ir aš ne durna. Man pačiai mano raštai atrodo, kaip durnos emo raštai. Nu ir kas..?
sekmadienis, lapkričio 28, 2010
meduolinė naktis
Muzika galvoje ramina visas mintis, vienas ženklas keičia visą sistemą. Nebežinau, ar tai mano širdis dunda, ar tai į duris beldžia? Gali pasiekti žvaigždes, nesuprasdamas, kad tai tėra sapnas..
Meduolinė naktis. Ji šypsojosi kirsdama mano galvą..
Meduolinė naktis. Ji šypsojosi kirsdama mano galvą..
trečiadienis, lapkričio 24, 2010
PEREMEN
Vis dar klausau Kino. Jie pralenkia visus visus. Jie mano herojai. Galbūt paskutiniai herojai? :)
В нашем смехе и в наших слезах,
И в пульсации вен:
"Перемен! Мы ждем перемен!"
Taip taip, rusų aš nesimokau, bet Kino tiesiog verčia bent jau raides pažinti.
O praeitą savaitgalį žiūrėjau Igla. Irgi kažkoks nerealus filmas. Tikrai geresnis už daugelį dabartinių, nors filmuotas buvo 1988 metais.
Jo, žinau, kad apie viską kalbu perdėtai :D
Good morning to you, our last hero!
Good morning to you and those like you,
Good morning to you, our last hero!
Hello, last hero...
"Перемен!" требуют наши сердца.
"Перемен!" требуют наши глаза. В нашем смехе и в наших слезах,
И в пульсации вен:
"Перемен! Мы ждем перемен!"
Taip taip, rusų aš nesimokau, bet Kino tiesiog verčia bent jau raides pažinti.
O praeitą savaitgalį žiūrėjau Igla. Irgi kažkoks nerealus filmas. Tikrai geresnis už daugelį dabartinių, nors filmuotas buvo 1988 metais.
Jo, žinau, kad apie viską kalbu perdėtai :D
Good morning to you, our last hero!
Good morning to you and those like you,
Good morning to you, our last hero!
Hello, last hero...
antradienis, lapkričio 16, 2010
Neįtikėtina
Čia yra daina, kuri vis dėl to mano atminty buvo nuo pat vaikystės. Ir aš ją radau uždulkėjusioj galvos lentynoj. Toli toli.
But if there is a pack of smokes in my poket
Everyting is not so bad for today
And a ticket for a plane with a silver wing
Which leaves only shadow as it leaves the ground
No one wants to be guilty without wine
And no one wants to put out a fire with their hands
But without music, death is not scary
But without music, I don't want to get lost
Gal aš ir skysta, žmonės. Bet negaliu sulaikyt vadžių savo rankose..
Aš negaliu patikėt, kad žmogaus, sukūrusio šitokią muziką, parašiusio šitas eiles, nėra. Turbūt atrodo kvaila tiesiog iš niekur nieko šitaip susikurt sau herojų, ar kaip čia pavadinus.. Tačiau aš tikrai niekaip netikiu, kad jis miręs.
But if there is a pack of smokes in my poket
Everyting is not so bad for today
And a ticket for a plane with a silver wing
Which leaves only shadow as it leaves the ground
No one wants to be guilty without wine
And no one wants to put out a fire with their hands
But without music, death is not scary
But without music, I don't want to get lost
Gal aš ir skysta, žmonės. Bet negaliu sulaikyt vadžių savo rankose..
Aš negaliu patikėt, kad žmogaus, sukūrusio šitokią muziką, parašiusio šitas eiles, nėra. Turbūt atrodo kvaila tiesiog iš niekur nieko šitaip susikurt sau herojų, ar kaip čia pavadinus.. Tačiau aš tikrai niekaip netikiu, kad jis miręs.
pirmadienis, lapkričio 15, 2010
tikslo tikslų tikslai
susipažinau su filmu, kurį vakar atsisiunčiau. Iš kažkokios atsisuktos vietos atrodo, kad bus kietas.
jau laukiu savaitgalio :))
post scriptum. kažkurią dieną ėmiau gailėtis, kad negyvenu tada, kai Viktoras Cojus buvo gyvas. Rimtai užsikrėčiau Kino manija! Цой жив! :D
jau laukiu savaitgalio :))
post scriptum. kažkurią dieną ėmiau gailėtis, kad negyvenu tada, kai Viktoras Cojus buvo gyvas. Rimtai užsikrėčiau Kino manija! Цой жив! :D
šeštadienis, lapkričio 06, 2010
pirmas labai nuoširdus įrašas
kartais atrodo, kad išnykai iš čia. kad tavo protas kažkur kitur. loginis mąstymas ir tikrovės jausmas atbunka ir staiga suvoki, kad tavo smegenis išsiurbė. jos sklendžia vakuume. galbūt tada mes nukeliaujam į savo pasąmonę? ten, kur slypi mūsų galimybės. kur tvarkingas chaosas. gal. atrodo, kad matai visus savo būsimo gyvenimo variantus. galimybių medį.
tada įvyksta pertrauka. laikas trumpam sustoja ir gali įvertint viską stebėtojo akim. pasikrauna fantazija.
kiek visko noriu.. noriu šitaip sklęsti pasąmonėj valandų valandas. noriu išjungti kūną.
aš noriu pasikeisti. gal ne iš išorės, gal tik menka proto dalele. noriu atrasti tą mažumos nano, nuo kurio viskas priklauso. jis kažkoks sugedęs. visada kirba mintyse. kai bandau įtikinti pasąmonę, jis
man šaukia "ne taip!". ir tuomet jaučiuosi apsupta ne tų.
Aš turiu fantaziją. tai mano gelbėjimosi ratas, nes per ją eina kelias į pasąmonę. Tačiau ji apgaulinga. Nes ji visada suteikia netikras progas.
Pavyzdžiui. Aš noriu nueiti į vakarėlį. į tokį gerą gerą tūsą. išsitaškyt iki paskutinio lašo ir grįžus miegot tris dienas. Mano vaizduotė dirba ir aš matau visą šito daikto eigą. Smagu. Faina. Be šalutinio poveiko.
Bet vaizduotė nelygu tikrovei, nes nėra tokio tūso, į kurį galėčiau eit; aš negaliu išsitaškyt iki paskutinio lašo (kodėl? o taip, aš žinau kodėl) ; visada būna šalutinis poveikis. man ypač stiprus.
Išvada.
aš noriu ir man reikia žmogaus (būtent žmogaus, o ne gyvūno ,ar kokio gamtos objekto), kuriam aš galėčiau ir išdrįsčiau papasakoti absoliučiai viską. Aš noriu ir man reikia, kad tas žmogus man padėtų ir mane paguostų. kodėl? nes "jausmų negalima kaupti, jais reikia dalintis" (citata iš nežinau kur). tačiau aš negaliu jais dalintis. galbūt nėra to žmogaus,bet greičiausiai aš tiesiog nedrįstu tais jausmais dalintis.
tada įvyksta pertrauka. laikas trumpam sustoja ir gali įvertint viską stebėtojo akim. pasikrauna fantazija.
kiek visko noriu.. noriu šitaip sklęsti pasąmonėj valandų valandas. noriu išjungti kūną.
aš noriu pasikeisti. gal ne iš išorės, gal tik menka proto dalele. noriu atrasti tą mažumos nano, nuo kurio viskas priklauso. jis kažkoks sugedęs. visada kirba mintyse. kai bandau įtikinti pasąmonę, jis
man šaukia "ne taip!". ir tuomet jaučiuosi apsupta ne tų.
Aš turiu fantaziją. tai mano gelbėjimosi ratas, nes per ją eina kelias į pasąmonę. Tačiau ji apgaulinga. Nes ji visada suteikia netikras progas.
Pavyzdžiui. Aš noriu nueiti į vakarėlį. į tokį gerą gerą tūsą. išsitaškyt iki paskutinio lašo ir grįžus miegot tris dienas. Mano vaizduotė dirba ir aš matau visą šito daikto eigą. Smagu. Faina. Be šalutinio poveiko.
Bet vaizduotė nelygu tikrovei, nes nėra tokio tūso, į kurį galėčiau eit; aš negaliu išsitaškyt iki paskutinio lašo (kodėl? o taip, aš žinau kodėl) ; visada būna šalutinis poveikis. man ypač stiprus.
Išvada.
aš noriu ir man reikia žmogaus (būtent žmogaus, o ne gyvūno ,ar kokio gamtos objekto), kuriam aš galėčiau ir išdrįsčiau papasakoti absoliučiai viską. Aš noriu ir man reikia, kad tas žmogus man padėtų ir mane paguostų. kodėl? nes "jausmų negalima kaupti, jais reikia dalintis" (citata iš nežinau kur). tačiau aš negaliu jais dalintis. galbūt nėra to žmogaus,bet greičiausiai aš tiesiog nedrįstu tais jausmais dalintis.
antradienis, lapkričio 02, 2010
ketvirtadienis, spalio 28, 2010
OMGWTFBBQ
šį antradienį su seseria žiūrėjau filmą, kuris tikrai.. geras. Vienas iš tokių, kuriuos žiūrint šiurpuliai bėga.
Requiem for a Dream.
Requiem for a Dream.
pirmadienis, spalio 25, 2010
rykliukas
Tai va, per kokią savaitę nieko nerašymo susimetė kelios išganingos mintys smegeninėj. hm. Gerai jau. Ne visai mintys. Ir ne visai išganingos. Ai. Whatevs.
Pirmyn.
Taigi, pradėsiu nuo to, kad nežinau nuo ko pradėt. Tolimiausias įvykis, kurį valioju prisimint, tai kaip gavau šeštą. Ne į dienyną, bet visvien šešetą. Šūūūds. Pirms šešets manam gyvenime. Esamuoju momentu labai susinervinau, bet paskui, kaip visada dumblas nusiėda (nusėdoooo) ir ramiau žvelgiau į tą gaivališką įvykį.
Tada aš ilgą laiko tarpą nieko neatsimenu.
Gerai, ne taip, kad visiškai nieko, bet nieko įdomaus.
And theeen... Prasidėjo neaiškus savaitgalis. Tiesiog gryniausia beprasmybė. Man buvo privaloma jį ištverti, nes reikėjo pas ortodontę. Ji mane žiauriai iškankino.Rimtai. Netgi sakyčiau labai rimtai. Grūdo man burnon tokį kraupoką daiktą, kuris neatitiko dantų vietos. Pasekmė buvo tokia, kad pradėjau verkt iš skausmo (!) . Taigi, po kelių nesėkmingų bandymų tą šlyštynę užmaut ant dantų mane paleido.
Po kankinimo skausmu sekė lėtas kankinimas bukagalviškumu. Važiavome į Klaipėdą kažkokiais labai neaiškiais keliukais. Kelionė truko, jeigu neapsiriksiu, penkias valandas, jei ne dar daugiau. Tai buvo labai vykęs narvų tampymas.
Taip. Kaip visada, ką norėjau parašyt pamiršau. Bet iš to, ką norėjau parašyt atsimenu kažkokius tag'us. Tai gal kažką pavyks iš jų susidėlioti:
Tualetinis popierius, Šerlokas Holmsas, Blog'as, mažas tualeto kambarys.
Ką nors sako..?
Pirmyn.
Taigi, pradėsiu nuo to, kad nežinau nuo ko pradėt. Tolimiausias įvykis, kurį valioju prisimint, tai kaip gavau šeštą. Ne į dienyną, bet visvien šešetą. Šūūūds. Pirms šešets manam gyvenime. Esamuoju momentu labai susinervinau, bet paskui, kaip visada dumblas nusiėda (nusėdoooo) ir ramiau žvelgiau į tą gaivališką įvykį.
Tada aš ilgą laiko tarpą nieko neatsimenu.
Gerai, ne taip, kad visiškai nieko, bet nieko įdomaus.
And theeen... Prasidėjo neaiškus savaitgalis. Tiesiog gryniausia beprasmybė. Man buvo privaloma jį ištverti, nes reikėjo pas ortodontę. Ji mane žiauriai iškankino.Rimtai. Netgi sakyčiau labai rimtai. Grūdo man burnon tokį kraupoką daiktą, kuris neatitiko dantų vietos. Pasekmė buvo tokia, kad pradėjau verkt iš skausmo (!) . Taigi, po kelių nesėkmingų bandymų tą šlyštynę užmaut ant dantų mane paleido.
Po kankinimo skausmu sekė lėtas kankinimas bukagalviškumu. Važiavome į Klaipėdą kažkokiais labai neaiškiais keliukais. Kelionė truko, jeigu neapsiriksiu, penkias valandas, jei ne dar daugiau. Tai buvo labai vykęs narvų tampymas.
Taip. Kaip visada, ką norėjau parašyt pamiršau. Bet iš to, ką norėjau parašyt atsimenu kažkokius tag'us. Tai gal kažką pavyks iš jų susidėlioti:
Tualetinis popierius, Šerlokas Holmsas, Blog'as, mažas tualeto kambarys.
Ką nors sako..?
penktadienis, spalio 15, 2010
jauku
kokių keistų jausmų žmonės turi. Tikriausiai pusės jų nesame patyrę. O blogai, kad nesame. Jausmo negali apibūdinti. Pavyzdžiui jausmas "kvepia senove" arba "nostalgija". Įmanoma tik sugalvoti kažkokius žodžius, taikančius maždaug ten, bet neįmanoma žodžiais pasakyti tiksliai ten.
Ir jausmas kartais atsiranda iš niekur, be jokios priežasties. Tai keisčiausia. Tiesiog būni ir staiga pajauti, kad jausmas apima viską aplink. Suvoki, kad jis trumpalaikis ir tai dar labiau sustiprina pojūtį. Trumpalaikis jausmas pats geriausias. Jo gauni paragauti tik trumpam, bet jį norisi pakartoti dar kartą. Kad ir kiek bekartotum, jo visvien norisi dar.
Jauku. Naktis šiaip yra jaukus daiktas. Nakty gali pajaust harmoniją. Ypač tada, kai tyliai kur nors eini. Stengiesi dėl visų eiti kuo tyliau ir jauti, kad naktis šypsosi šalia ir bando tau pakišti koją. Bet ne pikta valia. Draugiškai.
Taip taip. Viskas blogai, bet aš laiminga. Žinau, kad ištversiu :)
Ir jausmas kartais atsiranda iš niekur, be jokios priežasties. Tai keisčiausia. Tiesiog būni ir staiga pajauti, kad jausmas apima viską aplink. Suvoki, kad jis trumpalaikis ir tai dar labiau sustiprina pojūtį. Trumpalaikis jausmas pats geriausias. Jo gauni paragauti tik trumpam, bet jį norisi pakartoti dar kartą. Kad ir kiek bekartotum, jo visvien norisi dar.
Jauku. Naktis šiaip yra jaukus daiktas. Nakty gali pajaust harmoniją. Ypač tada, kai tyliai kur nors eini. Stengiesi dėl visų eiti kuo tyliau ir jauti, kad naktis šypsosi šalia ir bando tau pakišti koją. Bet ne pikta valia. Draugiškai.
Taip taip. Viskas blogai, bet aš laiminga. Žinau, kad ištversiu :)
šeštadienis, spalio 09, 2010
laikas,viltis ir ..skaičiai?
Krhhgdzž, tobulas žodis.
Tai kaip jums laikas eina? Man tai katastrofiškai greitai. Ir tuo pat metu varginančiai lėtai. Rimtai. Siaubas ima viršų, kai pagalvoji,kad jau Spalis. Mokausi jau šešias savaites. Greičiau jau TIK šešias savaites. O kiek aš jau padariau per jas... Atrodo, kad viskas vyksta jau amžinybę. Jau tiek daug gerų ir blogų akimirkų prabėgo. Nesbespėju sugaudyt jų visų ir uždaryt smegeninėn.
Ir todėl tikiuosi dar daugiau tų akimirkų. Raginu šitą ratą kartotis vėl. Nes jis geras. Jis atneša daug gero. Ir man to gero reikia.
Hdž. Praeitas pranešimas buvo nr. 300. Kraupu...
Tai kaip jums laikas eina? Man tai katastrofiškai greitai. Ir tuo pat metu varginančiai lėtai. Rimtai. Siaubas ima viršų, kai pagalvoji,kad jau Spalis. Mokausi jau šešias savaites. Greičiau jau TIK šešias savaites. O kiek aš jau padariau per jas... Atrodo, kad viskas vyksta jau amžinybę. Jau tiek daug gerų ir blogų akimirkų prabėgo. Nesbespėju sugaudyt jų visų ir uždaryt smegeninėn.
Ir todėl tikiuosi dar daugiau tų akimirkų. Raginu šitą ratą kartotis vėl. Nes jis geras. Jis atneša daug gero. Ir man to gero reikia.
Hdž. Praeitas pranešimas buvo nr. 300. Kraupu...
ketvirtadienis, spalio 07, 2010
thats all
viskas, galvoju. Mano misija baigta. Galiu ramiai eit miegot.
Na bet negaliu eit miegot. Tiesiog negaliu. Nors nuo tada, kai perskaičiau "jūsų pasąmonės galią" galiu užmigt net su labiausiai dūzgiančia galva, dabar aš negaliu eit miegot.
DABAR viskas yra tobula. Tobula akimirka. Prislopintas aplinkinis triukšmas, maloniai dūzgianti dėžė, šiluma, vaizduotė. Tobulybė. Šalta, vaisku ir viskas didelėje erdvėje. Pieva, akmenys. Gyvūnas. Debesys, saulė. Vėjas, gairinantis veidą ir šiaušiantis plaukus. Magiški skaičiai ir retos akimirkos.
"spend your whole life living in the past.
going nowhere fast"
Coldplay- Glass Of Water. Idealiai tiko šitie žodžiai nuotaikai.
Na bet negaliu eit miegot. Tiesiog negaliu. Nors nuo tada, kai perskaičiau "jūsų pasąmonės galią" galiu užmigt net su labiausiai dūzgiančia galva, dabar aš negaliu eit miegot.
DABAR viskas yra tobula. Tobula akimirka. Prislopintas aplinkinis triukšmas, maloniai dūzgianti dėžė, šiluma, vaizduotė. Tobulybė. Šalta, vaisku ir viskas didelėje erdvėje. Pieva, akmenys. Gyvūnas. Debesys, saulė. Vėjas, gairinantis veidą ir šiaušiantis plaukus. Magiški skaičiai ir retos akimirkos.
"spend your whole life living in the past.
going nowhere fast"
Coldplay- Glass Of Water. Idealiai tiko šitie žodžiai nuotaikai.
trečiadienis, spalio 06, 2010
"Veronika decides to die"
Amm amm, labai noriu perskaityt Paulo Coelho "Veronika nusprendžia mirti". Pavadinimas man angliškas yypač gražus. Vat. Turiu gumas dantyse. Skauda. Turiu zefyrų. Šiandien klausiau Bob Marley. Radau kažkur CD besimėtantį. Labai labai labai labaaaai! Nors šiaip radau CD kažkur, nes ieškojau Franz Ferdinand jau nebežinau kiek kartų klausyto You Could Have It So Much Better.
O šiaip galima sudaryt kažką panašaus į sąrašą dainų, kurios atitinka tam tikrą nuotaiką. Galima galima. Bet tam reikia laiko ir geros galvos. O aš neturiu laiko ir šviesios galvos. Taip kad va. Kai turėsiu, gal parašysiu. Arba kai ateis galvon išganymas....
O šiaip galima sudaryt kažką panašaus į sąrašą dainų, kurios atitinka tam tikrą nuotaiką. Galima galima. Bet tam reikia laiko ir geros galvos. O aš neturiu laiko ir šviesios galvos. Taip kad va. Kai turėsiu, gal parašysiu. Arba kai ateis galvon išganymas....
sekmadienis, spalio 03, 2010
subingalviai
Užknisa, kad vėl rašau kasdien. Žiauuuuriai.
Bet aš vysiškai pasimetus esu. Vysiškai. Nesuvirškinu nieko. Ir nebepagaunu kas čia dabar yra. Bet vat smegenuose kaip hm aidas skamba
I ain't happy, I' m feelin' glad
I got sunshine in a bag
I'm useless, but not for long the future is comin' on.
Ir va tada taip čponkt kažkas trakšteli ir pareina toks suvokimas, kad reikia truputėėlį pachillint. O man taip nesigaun :< Vis reikia galvot galvot galvot galvot ir neįmanoma atsijungt. Ir va sėdi taip galvoji galvoji galvoji galvoji ir viskas bžžžž išsijungia. Shit happends.
Va, sugalvojau, ko man trūksta. Restart mygtuko :} Turėčiau tokį, tai gyvenčiau be problemų. Kai pajunti, kad per daug galvoji, spusteli restart ir vėl tuščia galvoj. Eh, galėtų taip ir būt.
Arba galėčiau turėt Ctrl Alt ir Delete. Būtų surašytos visos mintys ir galėčiau paspaust "End Process". Shiiiit, kad taip nėra...
Bet aš vysiškai pasimetus esu. Vysiškai. Nesuvirškinu nieko. Ir nebepagaunu kas čia dabar yra. Bet vat smegenuose kaip hm aidas skamba
I ain't happy, I' m feelin' glad
I got sunshine in a bag
I'm useless, but not for long the future is comin' on.
Ir va tada taip čponkt kažkas trakšteli ir pareina toks suvokimas, kad reikia truputėėlį pachillint. O man taip nesigaun :< Vis reikia galvot galvot galvot galvot ir neįmanoma atsijungt. Ir va sėdi taip galvoji galvoji galvoji galvoji ir viskas bžžžž išsijungia. Shit happends.
Va, sugalvojau, ko man trūksta. Restart mygtuko :} Turėčiau tokį, tai gyvenčiau be problemų. Kai pajunti, kad per daug galvoji, spusteli restart ir vėl tuščia galvoj. Eh, galėtų taip ir būt.
Arba galėčiau turėt Ctrl Alt ir Delete. Būtų surašytos visos mintys ir galėčiau paspaust "End Process". Shiiiit, kad taip nėra...
replay
ir vėl kartosiu tą patį: miestas užknisa.
Buvau šiandien prie Nemuno. Jo, ten laabai fainai. Nesigirdi triukšmo, yup.
Pradėjau daug žiūrėt visko. Nuo anime iki rusiškų filmų. Žinot juk "operaciją Y ir kitus Šuriko nuotykius" ? Tai va, pažiūrėjau dar kartą. Žiauuriai gers films. Tarybinis. Pet.
Jo, paskui žiūrėjau Hellsing Ultimate. Tikrai geriau negu tv serijos. Mano kablelis neveikia :/
Dar. Juostas nunešiau ryškint pagaliau. Ir dar. Radau geros muzikos kai reik pamiršt pasaulį. Bet kokia windows muzika šitoj vietoj nepralenkiama. Ir dar. Visai teigiamai įvertinau 1998 metų Madonnos albumą "Ray Of Light". Ir daaaar. Jau senokai klausau radijo "10 gold". Šiaip jis Olandiškas, bet klausau internetu.
Ir viskas. Žinau, durnai čia parašiau. Ir visai be reikalo. Bet whatever.
"There's no greater power than the power of goodbye"
Buvau šiandien prie Nemuno. Jo, ten laabai fainai. Nesigirdi triukšmo, yup.
Pradėjau daug žiūrėt visko. Nuo anime iki rusiškų filmų. Žinot juk "operaciją Y ir kitus Šuriko nuotykius" ? Tai va, pažiūrėjau dar kartą. Žiauuriai gers films. Tarybinis. Pet.
Jo, paskui žiūrėjau Hellsing Ultimate. Tikrai geriau negu tv serijos. Mano kablelis neveikia :/
Dar. Juostas nunešiau ryškint pagaliau. Ir dar. Radau geros muzikos kai reik pamiršt pasaulį. Bet kokia windows muzika šitoj vietoj nepralenkiama. Ir dar. Visai teigiamai įvertinau 1998 metų Madonnos albumą "Ray Of Light". Ir daaaar. Jau senokai klausau radijo "10 gold". Šiaip jis Olandiškas, bet klausau internetu.
Ir viskas. Žinau, durnai čia parašiau. Ir visai be reikalo. Bet whatever.
"There's no greater power than the power of goodbye"
penktadienis, spalio 01, 2010
shiiiiiiit
Nu jo. Kaip čia man taip gavosi užvadint taip viską. Kam man šito blogo? Tiksliai. Kad atsiminčiau, ką veikiau vakar. Nes šiaip tai tuščias vaizdinys. Meh.
Gaidišks jausms :<
Lūžtu visur kur tik įmanoma. Visur visur. Visur. Čia, ten. Dabar, tada. Nu žodžiu. Aišku.
Kad aš lūžtu. Atsisėdu ir dingau.
Bet kažkaip dar sugebėjau pažiūrėt anime filmą. 51 minutė. Buvo žiaurus. Ne, tikrai. Žiauriai žiaurus. Amžiaus cenzas N-19, bet whatever. Krrrhz. Galvos skraidė.
Bet rimtai, ko aš čia sėdžiu? Hmm. Hm. Hm. Hm. Ai Riiily dont nau. Ai jo, tiesa. Kažko laukiu. Kol laukiu kažką skaitau. Kol skaitau kažko laukiu. Tai vat taip ir sukuosi.
rrrrrrrrrr smigau
Gaidišks jausms :<
Lūžtu visur kur tik įmanoma. Visur visur. Visur. Čia, ten. Dabar, tada. Nu žodžiu. Aišku.
Kad aš lūžtu. Atsisėdu ir dingau.
Bet kažkaip dar sugebėjau pažiūrėt anime filmą. 51 minutė. Buvo žiaurus. Ne, tikrai. Žiauriai žiaurus. Amžiaus cenzas N-19, bet whatever. Krrrhz. Galvos skraidė.
Bet rimtai, ko aš čia sėdžiu? Hmm. Hm. Hm. Hm. Ai Riiily dont nau. Ai jo, tiesa. Kažko laukiu. Kol laukiu kažką skaitau. Kol skaitau kažko laukiu. Tai vat taip ir sukuosi.
rrrrrrrrrr smigau
ketvirtadienis, rugsėjo 30, 2010
mist
Bet žinot, man kažkas ne taip. Visiškai nepasitikiu savim jau. Tiksliau ne tiek nepasitikiu, kiek abejoju ar panašiai. Arba dar tiksliau- nežinau.
Aš noriu dauuuuug daug visko, bet kažkur vis kirba tokia mintis, kad TAI NE MAN. Kad kažkaip apsimetinėju tik. Ir užknisa tokios mintys. Taip žiauriai aš noriu.... hm.. kad ir kerzų. Bet vėlgi ,kažkur galvoj tokia sušikta mintis, kad ne man tokie batai. Kad juos turėdama aš tik mėgdžiosiu kažką.
Ir tikrai užknisa. Bet ką darant šita mintis yra galvoj.
Kaip jos atsikratyt?
Aš noriu dauuuuug daug visko, bet kažkur vis kirba tokia mintis, kad TAI NE MAN. Kad kažkaip apsimetinėju tik. Ir užknisa tokios mintys. Taip žiauriai aš noriu.... hm.. kad ir kerzų. Bet vėlgi ,kažkur galvoj tokia sušikta mintis, kad ne man tokie batai. Kad juos turėdama aš tik mėgdžiosiu kažką.
Ir tikrai užknisa. Bet ką darant šita mintis yra galvoj.
Kaip jos atsikratyt?
sekmadienis, rugsėjo 26, 2010
sužinok daugiau apie šlamštą
Šiandien buvom Birštone (Pirštonas in Estonian). Jo, gražu ten. Labai panašu į Druskininkus.
Išvada: Druskininkai geriau.
Ne, bet šiaip tai durna diena. Dujinė. Jo jo, dujinė. Tokia, kai absoliučiai nieko nepadarai, bet jei jau padarai, tai neatsimeni.
Ar nejaučiat kartais tokio keisto jausmo, kai atrodo, kad galvoj yra daug daug kažkokio mėšlo? taip norisi atsidaryt kažkokį dangtį ir išimt viską iš ten. ccc.
Eh. Einu gult.
Išvada: Druskininkai geriau.
Ne, bet šiaip tai durna diena. Dujinė. Jo jo, dujinė. Tokia, kai absoliučiai nieko nepadarai, bet jei jau padarai, tai neatsimeni.
Ar nejaučiat kartais tokio keisto jausmo, kai atrodo, kad galvoj yra daug daug kažkokio mėšlo? taip norisi atsidaryt kažkokį dangtį ir išimt viską iš ten. ccc.
Eh. Einu gult.
šeštadienis, rugsėjo 25, 2010
nulis
šita savaitė - viena geriausių savaičių per visą laiką. daugiau tokių. beformė skystis masė.... nieko gero. prieš akis stovi geltona galva aukštyn kojom. betgi galva kojų neturi. hehe. ar noriu turėt kailį? kietai būtų kailį turėt. žiūrėkit, kaip ilgai galima rašyt tokias nesąmones. ištisas dvylika minučių prasėdėjau, kad parašyčiau keletą sakinių. durnų. ir laisvai galėčiau šitaip prasėdėt iki penkių ryto. šitaip, berašant nesąmones.
pirmadienis, rugsėjo 20, 2010
sekmadienis, rugsėjo 19, 2010
Royal Tree
Šlykštalas snargliuotas. Kokias tris valandas kurpiau tekstą anglų kalbai. Jis užima tris puslapius, jame yra bent 13 varbų ir titulų, 12 datų ir dar krūva neįdomų dalykų. Ir visa tai turiu iškalt atmintinai per kokias 2 val. Na, gal ir pavyks.
Bet šlykščiausias dalykas yra tas, kad visą tą laiką, kol landžiojau internete beieškodama informacijos apie tą kvailą karališką šeimą aš vos laikiausi neįsijungus Hellsingo. Ir tai, kad aš jo neįsijungiau yra tikrai pagirtina.
Ir baisiausia neviltis yra ne ta, kad gausiu iš anglų 6 (kas man yra tolygu dvejetui), o geriausiu atveju kokį aštuonetą. Baisiausia man yra tai, kad Hellsingą galėsiu pažiūrėt tik rytoj.
Šiaip nelabai gerai, kad taip užsikabinau ant šito anime. Konkrečiai- ant Alucardo. Jis kietas. Jis pats kiečiausias mano matytas anime veikėjas (aišku, aš tų anime mačiau.. hm... 3 kokius :D ).
Bet ką padarysi. Neatsikabinsi.
Žodžiu. Jesus Christ is in Heaven now.
Bet šlykščiausias dalykas yra tas, kad visą tą laiką, kol landžiojau internete beieškodama informacijos apie tą kvailą karališką šeimą aš vos laikiausi neįsijungus Hellsingo. Ir tai, kad aš jo neįsijungiau yra tikrai pagirtina.
Ir baisiausia neviltis yra ne ta, kad gausiu iš anglų 6 (kas man yra tolygu dvejetui), o geriausiu atveju kokį aštuonetą. Baisiausia man yra tai, kad Hellsingą galėsiu pažiūrėt tik rytoj.
Šiaip nelabai gerai, kad taip užsikabinau ant šito anime. Konkrečiai- ant Alucardo. Jis kietas. Jis pats kiečiausias mano matytas anime veikėjas (aišku, aš tų anime mačiau.. hm... 3 kokius :D ).
Bet ką padarysi. Neatsikabinsi.
Žodžiu. Jesus Christ is in Heaven now.
šeštadienis, rugsėjo 18, 2010
po me gra na te
Bet aš tikrai norėjau parašyt tai, kas sukasi mano galvoj dabar. O kas sukasi, nežinau.
sekmadienis, rugsėjo 12, 2010
come on
Sakau sau- "come on, neįsijausk"
Mano oda nepraleidžia vandens. Taip.
Mano oda nieko nepraleidžia. Jo.
Mano oda kaip driežo. Oi.
Žoooodžiu. Kvailystė kažkokia.
Kaip visada atėjau į bloggerį parašyt konkretų dalyką, ir kaip visada jo neparašiau.
Nežinau kaip čia pavadint. Paradoksas gal.
Žodžiu, turiu ką pasakyt. Ir norėčiau viską ir PASAKYT kažkam, o ne parašyt. Kvailystė paskutinė. Sakau sau, kad nėra kam pasakyt. Bet rimtai, nėra kam pasakyt. Nepasitikiu aš tais žmonėm.
Tai iš to nepasitikėjimo atvarau į bloggerį. Čia atviras laukas, kuriame nėra ko bijot. Nėra ko bijot? Hmmm.... ar tik čia ne tie patys žmonės?
Aišku, galiu viską parašyt į kokią skiautę popieriaus ir padėt kur nors. Be neeee, kas man iš to.
Tai va. Kopūstai skraido. Kažkoks durnizmas.
Mano oda nepraleidžia vandens. Taip.
Mano oda nieko nepraleidžia. Jo.
Mano oda kaip driežo. Oi.
Žoooodžiu. Kvailystė kažkokia.
Kaip visada atėjau į bloggerį parašyt konkretų dalyką, ir kaip visada jo neparašiau.
Nežinau kaip čia pavadint. Paradoksas gal.
Žodžiu, turiu ką pasakyt. Ir norėčiau viską ir PASAKYT kažkam, o ne parašyt. Kvailystė paskutinė. Sakau sau, kad nėra kam pasakyt. Bet rimtai, nėra kam pasakyt. Nepasitikiu aš tais žmonėm.
Tai iš to nepasitikėjimo atvarau į bloggerį. Čia atviras laukas, kuriame nėra ko bijot. Nėra ko bijot? Hmmm.... ar tik čia ne tie patys žmonės?
Aišku, galiu viską parašyt į kokią skiautę popieriaus ir padėt kur nors. Be neeee, kas man iš to.
Tai va. Kopūstai skraido. Kažkoks durnizmas.
ketvirtadienis, rugsėjo 09, 2010
our shadows taller than our soul
tokia ohmygod daina- STAIRWAY TO HEAVEN.
Geriau nebūna matyt x)
whatever, kad dailėj buvo tikras faken šit.
ir whatever, kad mano visas galūnes jėgos apleido. Ne, aš rimtai. Silpnos rankos, silpnos kojos. Tik galva nesilpna kol kas.
Atsiplojau iš balos kažkokios ir va lengviau pasidarė.
O dabar bitlai! I'LL FOLLOW THE SUN
one day you will look to see i've gone.
for tomorrow may rain, so i'll follow the sun.
Geriau nebūna matyt x)
whatever, kad dailėj buvo tikras faken šit.
ir whatever, kad mano visas galūnes jėgos apleido. Ne, aš rimtai. Silpnos rankos, silpnos kojos. Tik galva nesilpna kol kas.
Atsiplojau iš balos kažkokios ir va lengviau pasidarė.
O dabar bitlai! I'LL FOLLOW THE SUN
one day you will look to see i've gone.
for tomorrow may rain, so i'll follow the sun.
sekmadienis, rugsėjo 05, 2010
šlamštas
šlamšto krūvą jau pridirbau internete ir niekaip nesusiruošiu sustot...
Kur mes eisime šįvakar, kur mes eisime rytoj?
Kur mes būsim, kai pasensim, kur po šimto metų būsim?
Damnit visą savaitgalį kažkoks mėšlas buvo.
So.Miegot einu.
Kur mes eisime šįvakar, kur mes eisime rytoj?
Kur mes būsim, kai pasensim, kur po šimto metų būsim?
Damnit visą savaitgalį kažkoks mėšlas buvo.
So.Miegot einu.
penktadienis, rugsėjo 03, 2010
vėl Kernagis.
Kiek kartų daina mane sugraudino tiek, kad verkiau? Ryškiai atsimenu tris kartus. Tai buvo per Violet Hill, A Shot In The Back Of The Head ir Siren(nuoroda į eurovizinį atlikimą, nes man jis kažku labiau patink,a negu klipas kuris yra va čia).
Violet Hill kažkiek savo esatim paveikė.
Shot In The Back OF The Head man visad primena mano svajones ir šiaip šita yra tokia gili muzika, kad net sunku suprast..
Siren stipriai siejasi su tuo jausmu, kurį jau seniai bergždžiai bandau aprašyt.
Bet tai tebuvo niekai...
Palyginus su Kernagiu.
Jau vakar apimta euforijos šiek tiek graudinausi kai jo dainas grojo.
O šiandien po šlykščios dienos, dviems mergoms siaubiant mano namus visa suirzus įjungiau kompą, kuris vilkosi snargliškai lėtai... Bet viską lyg ranka nušlavė kai vėl uždėjo tą plokštelę su Kernagio balsu..
"Nes nežinojau, kad tu nežinai,kas tai- sniegas, nežinai, kas tai- lietus.
Nes nežinojau kad tu nežinai, kas tai- pievos, nežinai, kas tai-bičių medus."
Kapituliavau. Na, beveik.
Violet Hill kažkiek savo esatim paveikė.
Shot In The Back OF The Head man visad primena mano svajones ir šiaip šita yra tokia gili muzika, kad net sunku suprast..
Siren stipriai siejasi su tuo jausmu, kurį jau seniai bergždžiai bandau aprašyt.
Bet tai tebuvo niekai...
Palyginus su Kernagiu.
Jau vakar apimta euforijos šiek tiek graudinausi kai jo dainas grojo.
O šiandien po šlykščios dienos, dviems mergoms siaubiant mano namus visa suirzus įjungiau kompą, kuris vilkosi snargliškai lėtai... Bet viską lyg ranka nušlavė kai vėl uždėjo tą plokštelę su Kernagio balsu..
"Nes nežinojau, kad tu nežinai,kas tai- sniegas, nežinai, kas tai- lietus.
Nes nežinojau kad tu nežinai, kas tai- pievos, nežinai, kas tai-bičių medus."
Kapituliavau. Na, beveik.
ketvirtadienis, rugsėjo 02, 2010
Margi sakalai
Kokia nuostabi atmosfera atsiranda namuose, kai ištraukiamas apdulkėjęs patefonas, įjungiamos senovinės kolonėlės ir per jas traškėdamas sklinda Kernagio balsas...
antradienis, rugpjūčio 24, 2010
klausimas-atsakymas
blemba, tas bloggeris mane valgo :/
Vos tik sugalvoju ką nors gero parašyt ir jį įsijungiu....
... POKŠT viskas dingsta iš galvos. Nu faken. Faken, faken.
O žinot, jaučiuosi siaubingai, siaubingai netobula.
taip, ŽINAU, kad šitokiam amžiuj visas (nežinau ,ar visus) kartais užklumpa toks jausmas, kai pati sau atrodai mulkė paskutinė.
Kartais atrodo, kad nesu mulkė paskutinė. Bet šiuo metu atrodo, kad esu mulkė paskutinė.
Ir ką?
blemba, bloggeris. Kodėl visa tai rašau į bloggerį?? (melionas klaustukų)
atsakymas:
blog'as šiaip jau pavadintas "internetiniu dienoraščiu", taigi iš dalies darau gerai čia viską rašydama. Nes čia yra mano dienoraštis.
bet,
kas per nesąmonė yra viešas dienoraštis?
atsakymas:
nežinau.
iš tiesų esmę trumpai visad parašau į popierių ir nugrūdu kažkur giliai. Bet parašyt visas nesąmones, kurios šauna į galvą patogiau kompiuteriu. nes taip paprasčiau.
aišku, galėčiau viską rašyt į word failą. Tai kodėl nerašau?
atsakymas:
pasąmonėj matyt slaptai noriu, kad viską galėtų kažkas perskaityt. Nesąmoningas noras bendrauti or something like that.
tai kokio velnio reikia "bendrauti" (atseit bendravimas apsiriboja blogo skaitymu) internetu?
atsakymas:
nežinau. galvojau, kad atsakysiu taip: "nes negaliu šito pasakyt žodžiais ir neturiu kam pasakyt žodžiais". Bet nesąmonė. Nors iš dalies tai tiesa. Jeigu pažiūrėsiu iš kito kampo, tai tiesa. Pasakyt žodžiais negaliu, nes absoliučiai niekam to nebus įdomu klausytis. Neturiu kam pasakyt dėl tos pačios priežasties. Ir, tiesą sakant neturiu nei krislelio noro viso šito sakyt kažkam.
Tada man vėl kyla klausimas, kam aš visa tai rašau į blogą, kurį šiaip ar taip gali skaityti visi, kuriems aš neturiu noro pasakotis ?
atsakymas:
nežinau.
būtent šitai mane ir domina. Internetas ir blog'ai , stebuklai neįsivaizduojami XIX amžiuje. Stebuklai, bukinantys žmonių gebėjimą bendrauti gyvai. Prarandi gebėjimą bendraut gyvai ir tada bendrauji internetu. Iš esmės tai ne ypač kažkuo skiriasi. Bet vis dėl to, yra kažkas, kas suteikia tau nesuvokiamą saugumo jausmą ar kažką tokio.
nusigrybavau visiškai. Praktiškai visa šita rašliava yra tiesiai iš mano galvos. Nesivarginau perskaityti ką parašiau ir imtis redagavimo. whatever.
Vos tik sugalvoju ką nors gero parašyt ir jį įsijungiu....
... POKŠT viskas dingsta iš galvos. Nu faken. Faken, faken.
O žinot, jaučiuosi siaubingai, siaubingai netobula.
taip, ŽINAU, kad šitokiam amžiuj visas (nežinau ,ar visus) kartais užklumpa toks jausmas, kai pati sau atrodai mulkė paskutinė.
Kartais atrodo, kad nesu mulkė paskutinė. Bet šiuo metu atrodo, kad esu mulkė paskutinė.
Ir ką?
blemba, bloggeris. Kodėl visa tai rašau į bloggerį?? (melionas klaustukų)
atsakymas:
blog'as šiaip jau pavadintas "internetiniu dienoraščiu", taigi iš dalies darau gerai čia viską rašydama. Nes čia yra mano dienoraštis.
bet,
kas per nesąmonė yra viešas dienoraštis?
atsakymas:
nežinau.
iš tiesų esmę trumpai visad parašau į popierių ir nugrūdu kažkur giliai. Bet parašyt visas nesąmones, kurios šauna į galvą patogiau kompiuteriu. nes taip paprasčiau.
aišku, galėčiau viską rašyt į word failą. Tai kodėl nerašau?
atsakymas:
pasąmonėj matyt slaptai noriu, kad viską galėtų kažkas perskaityt. Nesąmoningas noras bendrauti or something like that.
tai kokio velnio reikia "bendrauti" (atseit bendravimas apsiriboja blogo skaitymu) internetu?
atsakymas:
nežinau. galvojau, kad atsakysiu taip: "nes negaliu šito pasakyt žodžiais ir neturiu kam pasakyt žodžiais". Bet nesąmonė. Nors iš dalies tai tiesa. Jeigu pažiūrėsiu iš kito kampo, tai tiesa. Pasakyt žodžiais negaliu, nes absoliučiai niekam to nebus įdomu klausytis. Neturiu kam pasakyt dėl tos pačios priežasties. Ir, tiesą sakant neturiu nei krislelio noro viso šito sakyt kažkam.
Tada man vėl kyla klausimas, kam aš visa tai rašau į blogą, kurį šiaip ar taip gali skaityti visi, kuriems aš neturiu noro pasakotis ?
atsakymas:
nežinau.
būtent šitai mane ir domina. Internetas ir blog'ai , stebuklai neįsivaizduojami XIX amžiuje. Stebuklai, bukinantys žmonių gebėjimą bendrauti gyvai. Prarandi gebėjimą bendraut gyvai ir tada bendrauji internetu. Iš esmės tai ne ypač kažkuo skiriasi. Bet vis dėl to, yra kažkas, kas suteikia tau nesuvokiamą saugumo jausmą ar kažką tokio.
nusigrybavau visiškai. Praktiškai visa šita rašliava yra tiesiai iš mano galvos. Nesivarginau perskaityti ką parašiau ir imtis redagavimo. whatever.
sekmadienis, rugpjūčio 22, 2010
nesupratau
Po offico injekcijos įlindau į youtubą pažiūrėt visokių nesąmonių. Geresniam nakties miegui norėjau pažiūrėt "Viva La Vida" klipą iš ColdplayTV (jis man primena tą laiką, kuris buvo labai geras :D ).
Taigi, parašiau "viva la vida" , nes ir taip aišku, kad ta daina yra Coldplay daina. Betgi ką aš radau?
Viva La Vida by lady gaga.
Fu. Fe. Vemsiu. Net nenoriu rašyt to pavadinimo į savo blog'ą, nes jis mane nervina. Ir ta daina sunervino. Išdarkyta belekaip. Fui. Na taip, žinau, kiekvieno skonis skirtingas... Bet tikėjausi tarp komentarų rast Coldplay fanatikų keiksnojimus... Bet ne... Bet nuvijau šalin nusivylimą pagalvojus, kad Coldplay fanatikai nesivargina komentuot tokių brudų.
Vis dėl to grįžau prie to, ko ieškojau. Nuėjau į ColdplayTV ir...
Viva La Vida is no longer available in your country.
pirma mintis buvo WHAT THE HELL. Nesąmonė kažkokia. Kodėl visas (gerai, ne visas) pasaulis gali matyti Coldplay, o Lietuva kažkodėl negali? Čia ką, posovietinėms šalims tai draudžiama matyti? Nu ir susinervinau visiškai. Kažkoks debilizmas. Kuo mes nusikaltom, kad nematom šitų video? Prieš du metus dar galėjom. Ir išvis, kuo toliau, tuo labiau internetas darosi no longer available in our country.
Kvailystė paskutinė. Kodėl aš, kuri nuo penkerių metų klausau Coldplay neturiu teisės legaliai pažiūrėti jų video, kuris man beprotiškai patinka? Kas man belieka tokiu atveju? Piratauti ir atsisiųsti iš kur nors? Sėdėt prikepus prie kokio MTV ar VH1 ir laukt, kol parodys?
Nesupratau.
Taigi, parašiau "viva la vida" , nes ir taip aišku, kad ta daina yra Coldplay daina. Betgi ką aš radau?
Viva La Vida by lady gaga.
Fu. Fe. Vemsiu. Net nenoriu rašyt to pavadinimo į savo blog'ą, nes jis mane nervina. Ir ta daina sunervino. Išdarkyta belekaip. Fui. Na taip, žinau, kiekvieno skonis skirtingas... Bet tikėjausi tarp komentarų rast Coldplay fanatikų keiksnojimus... Bet ne... Bet nuvijau šalin nusivylimą pagalvojus, kad Coldplay fanatikai nesivargina komentuot tokių brudų.
Vis dėl to grįžau prie to, ko ieškojau. Nuėjau į ColdplayTV ir...
Viva La Vida is no longer available in your country.
pirma mintis buvo WHAT THE HELL. Nesąmonė kažkokia. Kodėl visas (gerai, ne visas) pasaulis gali matyti Coldplay, o Lietuva kažkodėl negali? Čia ką, posovietinėms šalims tai draudžiama matyti? Nu ir susinervinau visiškai. Kažkoks debilizmas. Kuo mes nusikaltom, kad nematom šitų video? Prieš du metus dar galėjom. Ir išvis, kuo toliau, tuo labiau internetas darosi no longer available in our country.
Kvailystė paskutinė. Kodėl aš, kuri nuo penkerių metų klausau Coldplay neturiu teisės legaliai pažiūrėti jų video, kuris man beprotiškai patinka? Kas man belieka tokiu atveju? Piratauti ir atsisiųsti iš kur nors? Sėdėt prikepus prie kokio MTV ar VH1 ir laukt, kol parodys?
Nesupratau.
ketvirtadienis, rugpjūčio 19, 2010
pieno išgerk
Šiandien neįvyko nieko, ką būtų verta aprašyti. Langus nuvaliau. Kilimą išsiurbiau. Perklausiau "Viva La Vida or Death And All His Friends". Pažiūrėjau serialo, kuris man kadaise patiko ir kurį dabar kartoja LTV seriją. Nuvaliau dulkes. Bandžiau antena pagaut LTV bangas. Surinkau obuolius. Sulijau. Bandeles pirkau. Runį išvedžiau. The Office pažiūrėjau. Viskas.
Rytoj irgi neįvyks nieko, ką būtų galima aprašyti. Ir poryt. Ir užporyt. Ir taip toliau. Tai va.
Rytoj irgi neįvyks nieko, ką būtų galima aprašyti. Ir poryt. Ir užporyt. Ir taip toliau. Tai va.
sekmadienis, rugpjūčio 15, 2010
ventiliacija
HELL YEAH
pasistačiau tokį 80's ventiliatorių šalia kompo :}
ūžia garsiai, bet neįkyriai ir nuostabiai vėdina kompiuterio vidurius.
Dėkui ^^
pasistačiau tokį 80's ventiliatorių šalia kompo :}
ūžia garsiai, bet neįkyriai ir nuostabiai vėdina kompiuterio vidurius.
Dėkui ^^
šeštadienis, rugpjūčio 14, 2010
holly cow im not dead
Hm, ir vėl 00:42. Kažkaip vis užtaikau ant šito laiko.
Be 18 minučių pirma vadinasi.
Jau seniai bebuvau tokioj sušiktoj būsenoj!
Sėdžiu palėpėj, kur visada yra šilčiausia. lauke 25 laispniai, o čia kokie 30 gal. Tvanku iki beprotybės. Rasoja kakta. Kompas ūžia kaip geras,naujas dulkių siurblys. Kas kokias 15 minučių reikia nutraukt offico žiūrėjimą, nes reikia pavėdint tą dėžę. O taip taip, nesvarbu, kad ventiliatorius toks garsus, jis nieko neaušina.
Tai va, sėdžiu tokioj vietoj ir mintiju ( ar tik man vienai šito žodžio rašyba keista?), kad reikia nykt iš čia. Problema tame, kad aš nenykstu. Tik puoselėju tokią idėją.
Bet po 5 minučių išnyksiu. Zyzianti dėžė tylės panirusi į beprotišką tvankumą, lempos palaimingai atvės ir tik kartais žybtels mėlyna lempelė.
Vakar buvo kažkas labai keisto. Kažkas tokio keistumo, kad privertė mane nerimauti.
Oh my god, visa nugara šlapia. Nykstu.
Be 18 minučių pirma vadinasi.
Jau seniai bebuvau tokioj sušiktoj būsenoj!
Sėdžiu palėpėj, kur visada yra šilčiausia. lauke 25 laispniai, o čia kokie 30 gal. Tvanku iki beprotybės. Rasoja kakta. Kompas ūžia kaip geras,naujas dulkių siurblys. Kas kokias 15 minučių reikia nutraukt offico žiūrėjimą, nes reikia pavėdint tą dėžę. O taip taip, nesvarbu, kad ventiliatorius toks garsus, jis nieko neaušina.
Tai va, sėdžiu tokioj vietoj ir mintiju ( ar tik man vienai šito žodžio rašyba keista?), kad reikia nykt iš čia. Problema tame, kad aš nenykstu. Tik puoselėju tokią idėją.
Bet po 5 minučių išnyksiu. Zyzianti dėžė tylės panirusi į beprotišką tvankumą, lempos palaimingai atvės ir tik kartais žybtels mėlyna lempelė.
Vakar buvo kažkas labai keisto. Kažkas tokio keistumo, kad privertė mane nerimauti.
Oh my god, visa nugara šlapia. Nykstu.
pirmadienis, rugpjūčio 09, 2010
laukiu laukiu laukiu laukiu ir niekaip nesulaukiu :<
kada sulauksiu?
Coldplay- Things I Don't Understand
kada sulauksiu?
Coldplay- Things I Don't Understand
pirmadienis, rugpjūčio 02, 2010
sekmadienis, rugpjūčio 01, 2010
jau??
Rėkti tikriausiai per banalu, bet aš visvien parėksiu:
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!!!!!!
Rugpjūtis..!
Siaubingai greitai lekia ta faken summer.
Kartais pasiilgstu duobės, bet ją atkūrus iki smulkmenų, tai gal ir ne...
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!!!!!!
Rugpjūtis..!
Siaubingai greitai lekia ta faken summer.
Kartais pasiilgstu duobės, bet ją atkūrus iki smulkmenų, tai gal ir ne...
antradienis, liepos 27, 2010
grape soda kasdienybė
Kažkoks blokas visvien yra mano galvoj. Lyg kažkoks šūdas būtų galvoj užstrigęs ir trukdytų minčių, emocijų ir jausmų eismui.
WHATEVER
Norėjau parašyt, kad jau ketvirtą dieną keliuosi devintą- pusę vienuolikos, tada visą dieną prasišlaistau ir bimbinėju visur be naudos, dešimtą valandą įjungiu kompą ir iki dviejų žiūriu Office.
Ar šitą sistemą galima pavadint atostogom?
Definetly yesh. >:)
"Mes kalbam apie gėjų toleravimą. Rasių toleravimą. O reikėtų pradėti nuo paprastų žmonių toleravimo. Tiesiog asmenybės toleravimo. Aš esu aš, turiu, sakykim, žalias pažiūras. Tu esi TU ir turi mėlynas pažiūras. Aš galiu sakyt "čia juk nesąmonė". O tu gali atsakyt "Kodėl tai nesąmonė?" Aš "...". Būtent taip. Tai lygiai tas pats , kas ginčytis dėl Dievo:
"-Dievo nėra."
"- Įrodyk." "
WHATEVER
Norėjau parašyt, kad jau ketvirtą dieną keliuosi devintą- pusę vienuolikos, tada visą dieną prasišlaistau ir bimbinėju visur be naudos, dešimtą valandą įjungiu kompą ir iki dviejų žiūriu Office.
Ar šitą sistemą galima pavadint atostogom?
Definetly yesh. >:)
"Mes kalbam apie gėjų toleravimą. Rasių toleravimą. O reikėtų pradėti nuo paprastų žmonių toleravimo. Tiesiog asmenybės toleravimo. Aš esu aš, turiu, sakykim, žalias pažiūras. Tu esi TU ir turi mėlynas pažiūras. Aš galiu sakyt "čia juk nesąmonė". O tu gali atsakyt "Kodėl tai nesąmonė?" Aš "...". Būtent taip. Tai lygiai tas pats , kas ginčytis dėl Dievo:
"-Dievo nėra."
"- Įrodyk." "
sekmadienis, liepos 25, 2010
antradienis, liepos 20, 2010
direclty to the target
yup
pažiūrėjus anime filmą arba šiaip peržiūrėjus DAUG serijų per vieną vakaronę galvoj visad lieka daug minčių.
Šįkart tai buvo filmas, žiūrėtas ONLINE.
Tikrai vertas dėmesio žiūrėjimo būdas, turiu pasakyt. Nereikia ieškot torrento, nereikia laukt, kol jis atsisiųs, nereikia išzipint (jei kartais koks mėmė suzipino). Net su tokiu apgailėtinu (kaip sakytų didieji veteranai iš linkomanijos) interneto greičiu kaip manasis filmas greit kraunasi. Man nė karto nesustojo, tik kartais "už kadro" šmėkščioja užrašėlis "buffering video".
Galima net pasirinkti iš kur žiūrėsi (kokioj internetinėj svetainėj video "upoladintas"), yra keli variantai. Vienintelis blogas dalykas žiūrėjime online- kad per dieną gali išžiūrėt 72 minutes. Man tai pasirodė absoliuti nesąmonė, nes kai rodo, kad baigėsi žiūrėjimo laikas iš vienos svetainės, pereini į kitą ir žiūri toliau.
Naa, iš esmės tai peržiūrėjau du filmus. Vieną kiaurai, o kito tik pabaigą. Kam žiūrėt visą filmą, jeigu visa esmė visvien pabaigoj? :D
Ir, aišku, komentarai. Lietuviški komentarai dažniausiai būna geresni už patį filmą (neseniai skaičiau linkomanijoj apie vieną anime filmą atsiliepimus. Jeez, iki ašarų juokiausi :D), bet kitur jie būna labai taiklūs. Pavyzdžiui vienas toks komentatorius pareiškė, kad
"Šį anime žiūrėjau, kai man buvo aštuoneri metai. Prisimenu senus laikus, kai įkyrėdavau mamai prašydamas nupirkti žaidimų. Po to atsižaidžiau ir daugiau nebežiūrėjau. Ir štai dabar, po 13 metų šiaip sau nusprendžiau pažiūrėt šitą filmą ir ką aš matau? Nei vienas veikėjas nė truputėlio nepaseno."
Man irgi pasidarė įdomu. Per visus sezonus (o jų, jei neklystu, yra 12) veikėjai išlieka tokie pat jauni ir gražūs, tik retkarčiais persirengia. Pavyzdžiui Dragon Ball veikėjai sensta, ir gana aiškiai.
So what the hell???
pažiūrėjus anime filmą arba šiaip peržiūrėjus DAUG serijų per vieną vakaronę galvoj visad lieka daug minčių.
Šįkart tai buvo filmas, žiūrėtas ONLINE.
Tikrai vertas dėmesio žiūrėjimo būdas, turiu pasakyt. Nereikia ieškot torrento, nereikia laukt, kol jis atsisiųs, nereikia išzipint (jei kartais koks mėmė suzipino). Net su tokiu apgailėtinu (kaip sakytų didieji veteranai iš linkomanijos) interneto greičiu kaip manasis filmas greit kraunasi. Man nė karto nesustojo, tik kartais "už kadro" šmėkščioja užrašėlis "buffering video".
Galima net pasirinkti iš kur žiūrėsi (kokioj internetinėj svetainėj video "upoladintas"), yra keli variantai. Vienintelis blogas dalykas žiūrėjime online- kad per dieną gali išžiūrėt 72 minutes. Man tai pasirodė absoliuti nesąmonė, nes kai rodo, kad baigėsi žiūrėjimo laikas iš vienos svetainės, pereini į kitą ir žiūri toliau.
Naa, iš esmės tai peržiūrėjau du filmus. Vieną kiaurai, o kito tik pabaigą. Kam žiūrėt visą filmą, jeigu visa esmė visvien pabaigoj? :D
Ir, aišku, komentarai. Lietuviški komentarai dažniausiai būna geresni už patį filmą (neseniai skaičiau linkomanijoj apie vieną anime filmą atsiliepimus. Jeez, iki ašarų juokiausi :D), bet kitur jie būna labai taiklūs. Pavyzdžiui vienas toks komentatorius pareiškė, kad
"Šį anime žiūrėjau, kai man buvo aštuoneri metai. Prisimenu senus laikus, kai įkyrėdavau mamai prašydamas nupirkti žaidimų. Po to atsižaidžiau ir daugiau nebežiūrėjau. Ir štai dabar, po 13 metų šiaip sau nusprendžiau pažiūrėt šitą filmą ir ką aš matau? Nei vienas veikėjas nė truputėlio nepaseno."
Man irgi pasidarė įdomu. Per visus sezonus (o jų, jei neklystu, yra 12) veikėjai išlieka tokie pat jauni ir gražūs, tik retkarčiais persirengia. Pavyzdžiui Dragon Ball veikėjai sensta, ir gana aiškiai.
So what the hell???
sekmadienis, liepos 18, 2010
Pabusk
Apsiėmiau skaityt Keruaką.
i was like oh my God...
Pati knyga šiaip gera, skaityt smagu. Bet.
AŠ PER JAUNA TOKIAM SKAITALUI.
Visi Budos mokymai turi milžinišką prasmę. Visuose juose norima pasakyti daugmaž tą patį. Bet kai juos skaičiau atrodė, kad žiūriu į drumzliną vandenį- dugno nematau. Taip ir čia, esmės neperpratau. Na, man atrodo, kad esmė skirta norintiems tapti Budomis ir pasiekti Aukščiausiąjį Nušvitimą. Man jo kol kas nereikia, tad pasitenkinau šiaip gražiai žodžiais ir gražiais pamokslais.
O šiaip, kaip man sekasi?
Turiu pasakyt- nekaip.
Buvau laaabai atsiskyrus nuo gyvojo pasaulio, tai po truputį grįžtu atgal. Gaaal kas nors iš to ir išeis.
i was like oh my God...
Pati knyga šiaip gera, skaityt smagu. Bet.
AŠ PER JAUNA TOKIAM SKAITALUI.
Visi Budos mokymai turi milžinišką prasmę. Visuose juose norima pasakyti daugmaž tą patį. Bet kai juos skaičiau atrodė, kad žiūriu į drumzliną vandenį- dugno nematau. Taip ir čia, esmės neperpratau. Na, man atrodo, kad esmė skirta norintiems tapti Budomis ir pasiekti Aukščiausiąjį Nušvitimą. Man jo kol kas nereikia, tad pasitenkinau šiaip gražiai žodžiais ir gražiais pamokslais.
O šiaip, kaip man sekasi?
Turiu pasakyt- nekaip.
Buvau laaabai atsiskyrus nuo gyvojo pasaulio, tai po truputį grįžtu atgal. Gaaal kas nors iš to ir išeis.
šeštadienis, liepos 17, 2010
eik lėtai, gerk daug vandens
Eik lėtai, gerk daug vandens.
Kai žiūri į medį, ką matai?
Daug eik, lėtai gerk vandenį.
Eiti yra gerai. Šokti taip pat.
Kažkur nutrūko elektros grandinė. Dingsta visos miesto šviesos. Gyvenimas sustoja. Neliko energijos jam varyti. Prisimink ir grūsk viską į savą židinį. Nesvarbu, kas tai bebūtų.
Eik lėtai, gerk daug vandens.
Neužsidaryk uždaram šūdinam rate.
ketvirtadienis, liepos 08, 2010
Vysoké Tatry Raj
Grįžau.
Buvo tikrai smagu :) Kopimas į kalnus, vaizdas nuo jų, šlapias miegmaišis, šalta, kartais pasireškiantis maisto trūkumas- visa tai buvo nuostabu...
Ir žmonės buvo faini. Neskaitant kauno fyfų (sriubyčių :D).
Pabuvus tokios stovykloj supranti, kaip nuostabiai gyveni, kiek daug patogumų turi.
Nepamirštama...
Ir keistas jausmas kažkoks, kai po savaitės civilizacijos nematymo pasižiūri į televizorių ir kažkaip keista pasidaro. Arba įsijungi kompą ir jis atrodo kažkoks nepažįstamas. chi chi.
Buvo tikrai smagu :) Kopimas į kalnus, vaizdas nuo jų, šlapias miegmaišis, šalta, kartais pasireškiantis maisto trūkumas- visa tai buvo nuostabu...
Ir žmonės buvo faini. Neskaitant kauno fyfų (sriubyčių :D).
Pabuvus tokios stovykloj supranti, kaip nuostabiai gyveni, kiek daug patogumų turi.
Nepamirštama...
Ir keistas jausmas kažkoks, kai po savaitės civilizacijos nematymo pasižiūri į televizorių ir kažkaip keista pasidaro. Arba įsijungi kompą ir jis atrodo kažkoks nepažįstamas. chi chi.
antradienis, birželio 29, 2010
Viso gero
Šiandien išvažiuoju į stovyklą. Grįšiu nežinau kada.
Kai iki stovyklos buvo koks mėnesis, apie ją išvis pagalvodavau retkarčiais. Tik šiaip įsivaizduodavau, kaip sėdžiu autobuse. Likus savaitei ėmiau žiūrinėt daiktų sąrašus, daugiau galvojau apie ją.
O šiandien ir bijoti ėmiau. Net nežinau kodėl bijau, bet tiesiog bijau.
Bet perskaičiau dar vieną Haruki Murakami knygą. "Prisukamo Paukščio Kronikos".
Knygos nepirkau ir nesiėmiau iš bibliotekos, o pasiskolinau. Gaila, dėl to negalėjau perskaityt lėtai, po vieną žodį, neturėjau laiko visko gerai perprasti.
Knygos tiesiog neįmanoma nupasakoti. Tai tiesiog tipinis Murakami bruožas- perskaičius atsimeni tik veikėjus, maždaug ką jie veikia, bet visko papasakot neįmanoma. Žodžiu perskaitai, nieko neatsimeni, bet žinai ,kad buvo gera knyga.
Bet šitos knygos išskirtinis bruožas- daugybė klausimų. Visą laiką jų tik daugėja. Kai atrodo, kad pagaliau jau sužinosi atsakymą, pasakotojas prasmenga skradžiai žemę.
Paprastai visose knygose atsakymai išaiškėja pabaigoje. Tačiau šitoje knygoje palikta apsčiai vietos tau pačiam.
Kai iki stovyklos buvo koks mėnesis, apie ją išvis pagalvodavau retkarčiais. Tik šiaip įsivaizduodavau, kaip sėdžiu autobuse. Likus savaitei ėmiau žiūrinėt daiktų sąrašus, daugiau galvojau apie ją.
O šiandien ir bijoti ėmiau. Net nežinau kodėl bijau, bet tiesiog bijau.
Bet perskaičiau dar vieną Haruki Murakami knygą. "Prisukamo Paukščio Kronikos".
Knygos nepirkau ir nesiėmiau iš bibliotekos, o pasiskolinau. Gaila, dėl to negalėjau perskaityt lėtai, po vieną žodį, neturėjau laiko visko gerai perprasti.
Knygos tiesiog neįmanoma nupasakoti. Tai tiesiog tipinis Murakami bruožas- perskaičius atsimeni tik veikėjus, maždaug ką jie veikia, bet visko papasakot neįmanoma. Žodžiu perskaitai, nieko neatsimeni, bet žinai ,kad buvo gera knyga.
Bet šitos knygos išskirtinis bruožas- daugybė klausimų. Visą laiką jų tik daugėja. Kai atrodo, kad pagaliau jau sužinosi atsakymą, pasakotojas prasmenga skradžiai žemę.
Paprastai visose knygose atsakymai išaiškėja pabaigoje. Tačiau šitoje knygoje palikta apsčiai vietos tau pačiam.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)