we don't need no water let the motherfucker burn.
Burn motherfucker burn!
sekmadienis, sausio 30, 2011
šeštadienis, sausio 29, 2011
labanakt
Stogai dreba nuo dienos spaudimo,
Dangaus ganytojas gena debesis.
Miestas šaudo šviesomis į dangų,
Bet naktis stipresnė, jos valdžia galinga...
Tiems, kas eina miegoti- saldžių sapnų, labanakt..
Laukiau šios akimirkos
Ir ji atėjo.
Tie, kurie tylėjo ,daugiau nebetyli
Tie, kas neturi ko laukti ,sėda į balną.
Jų jau nesustabdysi , jau nebe...
O tiems, kas eina miegoti- saldžių sapnų, labanakt..
Kaimynai ateina, skundžiasi kanopų bildėjimu,
Jie neužmiega, tai trukdo jų sapnams.
Tie, kurie nieko nebelaukia jau kelyje .
Tie, kurie išgelbėgti, tie išgelbėti.
aš nenurimsiu, kol nepamatysiu aušros pašvaistėse gęstant žvaigždžių.
Dangaus ganytojas gena debesis.
Miestas šaudo šviesomis į dangų,
Bet naktis stipresnė, jos valdžia galinga...
Tiems, kas eina miegoti- saldžių sapnų, labanakt..
Laukiau šios akimirkos
Ir ji atėjo.
Tie, kurie tylėjo ,daugiau nebetyli
Tie, kas neturi ko laukti ,sėda į balną.
Jų jau nesustabdysi , jau nebe...
O tiems, kas eina miegoti- saldžių sapnų, labanakt..
Kaimynai ateina, skundžiasi kanopų bildėjimu,
Jie neužmiega, tai trukdo jų sapnams.
Tie, kurie nieko nebelaukia jau kelyje .
Tie, kurie išgelbėgti, tie išgelbėti.
aš nenurimsiu, kol nepamatysiu aušros pašvaistėse gęstant žvaigždžių.
trečiadienis, sausio 26, 2011
nemokėjimas grožėtis gyvybe ir gamta
perskaičiusi Enorcos įrašą apie benamius gyvūnus pasijaučiau tikrai klaikiai.
Niekada gyvenime nesuprasdavau, kaip galima gyvūną išmesti iš namų? Dabar pati turiu šunį. Ir niekada niekada negalvojau, kad galiu jo nenorėt. Kai jis buvo mažas, buvo atėjusi mintis, kad šitas šuo bus vargas. Taip, jis ir yra vargas. Bet kad ir ką mano šuo padarytų aš jo neišmesčiau lauk. Man net einant kur nors iš namų gaila žiūrėti, kaip jis laukia prie vartų ir žiūri man pavymui tokiomis gailiomis akimis..
Ne, aš niekada nesuprasiu, kaip galima šitaip nekreipti dėmesio į motiną gamtą? Šitaip naikinti tai, ant ko patys užaugome ir vaikštome. Mes patys kertam šaką, ant kurios sėdim.
Betgi kas tie mes?
Praeitais metais dažnai į rankas pakliūdavo ekologišką mąstymą skatinančių žurnalų. Prie tų žurnalų dirba daugybė žmonių. Tarpe jų ir mano brolis. Visi tie žmonės galvoja apie gamtą. Manau, kad dauguma paprastų žmonių tikrai nenumoja ranka į visą šitą reikalą.
Juk mūsų "pasaulį" valdo įtakingieji. Jiems nusispjaut, kiek žemės ploto užima šiukšlės, kiek yra benamių gyvūnų, kiek gyvūnų rūšių išnyksta per metus... Kaip kad mama kažkada pasakė- "tai yra nemokėjimas grožėtis gyvybe ir gamta" .
Taip, aš noriu studijuoti ekologiją.
Niekada gyvenime nesuprasdavau, kaip galima gyvūną išmesti iš namų? Dabar pati turiu šunį. Ir niekada niekada negalvojau, kad galiu jo nenorėt. Kai jis buvo mažas, buvo atėjusi mintis, kad šitas šuo bus vargas. Taip, jis ir yra vargas. Bet kad ir ką mano šuo padarytų aš jo neišmesčiau lauk. Man net einant kur nors iš namų gaila žiūrėti, kaip jis laukia prie vartų ir žiūri man pavymui tokiomis gailiomis akimis..
Ne, aš niekada nesuprasiu, kaip galima šitaip nekreipti dėmesio į motiną gamtą? Šitaip naikinti tai, ant ko patys užaugome ir vaikštome. Mes patys kertam šaką, ant kurios sėdim.
Betgi kas tie mes?
Praeitais metais dažnai į rankas pakliūdavo ekologišką mąstymą skatinančių žurnalų. Prie tų žurnalų dirba daugybė žmonių. Tarpe jų ir mano brolis. Visi tie žmonės galvoja apie gamtą. Manau, kad dauguma paprastų žmonių tikrai nenumoja ranka į visą šitą reikalą.
Juk mūsų "pasaulį" valdo įtakingieji. Jiems nusispjaut, kiek žemės ploto užima šiukšlės, kiek yra benamių gyvūnų, kiek gyvūnų rūšių išnyksta per metus... Kaip kad mama kažkada pasakė- "tai yra nemokėjimas grožėtis gyvybe ir gamta" .
Taip, aš noriu studijuoti ekologiją.
sekmadienis, sausio 23, 2011
trečiadienis, sausio 19, 2011
antradienis, sausio 11, 2011
penkiaminutinis
Ak ne, gal tai skamba išsišokėliškai, bet aš nesu tokia, kaip Jūs. Mano galvoj kitoks mėšlas ir jis sudėliotas kitaip.
Man atrodo, kad kiekvieno žmogaus galvoj viskas turėtų būt kitaip.
Ir tikrai sumauta, kad dabar visi nori, kad visų galvose būtų tas pats!
Man atrodo, kad kiekvieno žmogaus galvoj viskas turėtų būt kitaip.
Ir tikrai sumauta, kad dabar visi nori, kad visų galvose būtų tas pats!
sekmadienis, sausio 09, 2011
dvigubas
mmm, kažkur skaičiau, kad žmonės, kurių zodiakas- dvyniai būna labai "dvigubi". Dažnai keičiasi jų nuotaikos ir panašiai. Šiaip aš nelabi tikiu horoskopais. Vis dėl to jeigu pasauly gyvena apie 7 milijardai žmonių,tai vienam zodiako ženklui tenka apie 600 milijonų žmonių. Tai būtų visiška nesąmonė, jeigu, tarkim spalio šešioliktą visiems ožiaragiams imtų nesisekti verslo reikaluose. Nu žodžiu. Kalbant apie dvynių "dvigubumą", tai aš esu dvynys ir aš esu dviguba. Jei aplink yra žmonių, tai aš su jais bendrauju. Man smagu ir (gal) kitiem smagu. Visi faini. Bet jeigu lieku viena, tai apie draugiją net galvot nesinori. Visi tampa kažkokiais mulkiais, nesuprantančiais ką aš galvoju... Keista.
šeštadienis, sausio 08, 2011
22-34-00
Labos nakties
Jeigu nenorit žiūrėt visko, tai nuo 2:23 prasideda pati gražiausia mano girdėta daina per visą gyvenimėlį.
O jeigu nenorit žiūrėt išvis...
...tuomet labos nakties...
Jeigu nenorit žiūrėt visko, tai nuo 2:23 prasideda pati gražiausia mano girdėta daina per visą gyvenimėlį.
O jeigu nenorit žiūrėt išvis...
...tuomet labos nakties...
trečiadienis, sausio 05, 2011
šypsena tuščiom akim
vis dar tyliai ir velniškai džiaugiuosi, kad jis miręs. Būtų taip suknista pamatyt kaip jis supopsėja ir palieka mane vieną be jokio taško. Taip. Jis miręs.
•
Jis į objektyvus nežiūrėdavo. Jis žiūrėdavo į žmones.
Bet jeigu jau žiūrėdavo į objektyvą,tai žiūrėdavo kaip į žmogų. Taip, kad žvilgsnis pereitų per laiko sluoksnius ir įsikirstų į akis.
•
•
•
O dabar.. šypsenos. Šypsenos, bet tuščiom akim. Tai tapo veido raumenų įtempimu ir gražių dantų rodymu. Tai pavirto į lėkštes.
•
•
Pasižiūriu į save.
Aš- niekas.
O gal aš- asfaltas?
Per mane važiuoja kas tik nori, o aš tyliai guliu. Taip, aš esu asfaltas.
Ne, tai ne tušti žodžiai. Ne tokie, kokius lėkštės nori skaityt. Tai ne tokie žodžiai, kuriuos galima perskaityti lengvai, kaip zefyrą. Jie lengvai nesusivirškina.
•
Aš- asfaltas. Aš nesišypsau. Ir neverkiu. Aš neturiu emocijų.
Asfaltas guli tyliai ir be jausmo. Aš.
Bet ne visada. Saulei kaitinant, asfaltas minkštėja.
•
•
Vadinasi, aš- asfaltas. Pakartosiu dar kartą. AŠ- ASFALTAS.
o visa kita tėra šypsena tuščiom akim.
•
Jis į objektyvus nežiūrėdavo. Jis žiūrėdavo į žmones.
Bet jeigu jau žiūrėdavo į objektyvą,tai žiūrėdavo kaip į žmogų. Taip, kad žvilgsnis pereitų per laiko sluoksnius ir įsikirstų į akis.
•
•
•
O dabar.. šypsenos. Šypsenos, bet tuščiom akim. Tai tapo veido raumenų įtempimu ir gražių dantų rodymu. Tai pavirto į lėkštes.
•
•
Pasižiūriu į save.
Aš- niekas.
O gal aš- asfaltas?
Per mane važiuoja kas tik nori, o aš tyliai guliu. Taip, aš esu asfaltas.
Ne, tai ne tušti žodžiai. Ne tokie, kokius lėkštės nori skaityt. Tai ne tokie žodžiai, kuriuos galima perskaityti lengvai, kaip zefyrą. Jie lengvai nesusivirškina.
•
Aš- asfaltas. Aš nesišypsau. Ir neverkiu. Aš neturiu emocijų.
Asfaltas guli tyliai ir be jausmo. Aš.
Bet ne visada. Saulei kaitinant, asfaltas minkštėja.
•
•
Vadinasi, aš- asfaltas. Pakartosiu dar kartą. AŠ- ASFALTAS.
o visa kita tėra šypsena tuščiom akim.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)