Labas rytas

2013 metų birželio 6 dieną blogas www.kkodran.blogspot.com baigė savo karjerą.
Savo egoizmą perkeliu į www.discessio.blogspot.com .

antradienis, balandžio 27, 2010

Fushigi

Taigi, per tą laiką, kol iš manęs buvo atimtas internetas spėjau perskaityt knygą. "Anokia čia knyga", pasakysit. Tai Vytautės Žilinskaitės "Robotas ir peteliškė". Visos istorijytės šitoj knygoj turi moralą. Labai įsiminė istorija, kurios pavadinimo neprisimenu.
Ten rašė apie tai, kaip berniukas skrido lėktuvu ir svajojo būti lakūnu, tempti paskui savo lėktuvą šimtą rogučių su vaikais. Tuo tarpu gulbinas ar tai antinas svajojo išmokti skraidyti ir užaugti dailiu ir stipriu antinu ar tai gulbinu. Tebūnie antinu. Ir rudenį antino šeima pakilo skristi į Afriką. Antinas mėgavosi džiaugsmu, kai staiga iš priekio atskrido didžiulė metalinė mašina, galingomis turbinomis traukdama orą. Sudegė trys iš keturių lėktuvo variklių. Berniukas džiaugėsi: "mama, mama, žiūrėk, kaip mes greitai leidžiamės. Juk apačioje jau aerodromas, ar ne?". "Aerodromas..." tarė mama bekraujėmis lūpomis, o širdyje meldė, kad tik neprarastų savo vienintelio sūnaus, dar nespėjusio patirti gyvenimo džiaugsmo... Lakūnas sugeba nuleisti lėktuvą ant pievos. Berniukas randa antiną, jam iš kaklo srūva kraujas...

antradienis, balandžio 20, 2010

yeah

man rūpi vienas klausimas: kaip nutildyti žmogų? Aplink visi tik šneka ir šneka, tauškia niekus ir beprasmiškai plepa. Nors neįsivaizduoju kaip galima prasmingai plepėt.
Bet visvien. Galėtų visi užsikišt kokiai valandai. O kas neištvertų eitų lauk. Nemanau, kad daug liktų.

O aš pasinėriau į dragon ball dainų liūną. Openingai visokie. Kai atradau šitą muziką, viską bloškiau šalin ir šokau čia. Šita muzika geresnė už viską. Lengva, įdomi ir paprasta. Dabar skamba Manna-"Detekoi Tobikiri Zenkai Pawā!".

taip ir norisi rėkt: BAHAHAHAHA. DVĖSKIT!

sekmadienis, balandžio 18, 2010

Geriausias oras- dargana

Neseniai perskaičiau knygą būtent tokiu pavadinimu- "Geriausias oras- dargana". Knyga iš serijos "Drąsiųjų keliai". Atseit nuotykių literatūra. Tokia, kur viskas aiškiai parašyta. Bet šita knyga nebuvo tokia jau nuotykinė. Pasakojama apie Bulgarijos šnipą ar agentą, kuris turi įvykdyti baisiai sunkią ir ilgą operaciją, kurioje niekas nežinoma. Panašiai kaip lygtis x+x=y.
Tiesą sakant šitą knygą skaičiau paviršutiniškai. Nesigilinau labai į veikėjus ar į veiksmus. Ir jau nelabai ką beatsimenu. Bet prisimenu, kad tas šnipas buvo pesimistas ir laisvu laiku jis bandydavo skaitytojui įrodyti, kodėl jis yra pesimistas ir kodėl jam taip gerai būti pesimistu. Ir vienas sakinys man įkrito į galvą, maždaug toks:
"Pesimistai visada pasiruošia blogiausiam atvejui ir jo tikisi. Ir vis dėl to jie yra vieninteliai žmonės, kurie džiaugiasi, kai jų vizijos neišsipildo."
Ir po šito sakinio pagavau save. Visada pasiruošia blogiausiam atvejui ir jo tikisi. Būtent aš visada galvoju, kad nebus gerai. Kad šiandien bus nieko gero. Kad visi, tarp jų ir aš, bus surūgę. Kad niekas nesiseks. Ir kai mane pakviečia atsakinėt visada galvoju, kad nieko gero nepasakysiu.
Užtat džiaugiuosi, kai mano vizijos neišsipildo.

ketvirtadienis, balandžio 15, 2010

Can it kick me? Well yes it can.

Še, koks kietas Coldplay darbas:

http://www.youtube.com/watch?v=OjiGhQ8Qm38&playnext_from=TL&videos=oExwMce1AZU

Vos nenusiverčiau nuo kėdės.


I'll be there with you baby through the thin and the thick
I'm gonna clean up all the poo and the sick
I'll be there to make you happy and keep everything clean
I'll change the nappies through the washing machine
'Cause I ain't no baddy, I ain't no baddy,
I ain't no baddy, I am your baby's daddy.

My name's Ken and I've got three
do you like being a daddy?
Yeah, definitely!

pirmadienis, balandžio 12, 2010

sekmadienis, balandžio 11, 2010

su kuo aš užaugau?

Vat paėmus apsižiūrėjau ir apsiskaičiavau, kad 49 Dragon Ball GT serijas peržiūrėjau per 16 dienų, ir tai nėra gerai.
IR padariau nedovanotiną klaidą- persiskaičiau paskutinės serijos aprašymą. Ir man jau atrodo, kad baigiau žiūrėt. Reiškia jau pradedu liūdėt.
Ir neišpeš niekas iš manęs Dragon Ball. Lygiai taip, kaip ir Coldplay. Nors jų klausau vis rečiau, bet jie niekur nedingo ir mano galvos. Ir būtent jų dainos gelbsti, kai reikia. Ir Dragon Ball mane gelbsti, kai reikia užmušt visus jausmus ir išvis, viską galvoj ištrint.
Ir šiaip, viskas, su kuo aš užaugau mane gelbėja dabar. Su kuo aš užaugau?
Visų pirma, tai žydras dangus ir lėktuvai. Todėl mane šitas darinys taip veikia.
Vieta, pavadinta "mano nameliu"- penki šalia augantys medžiai ir laukinė obelis. Ten praleisdavau pusę dienos.
Coldplay ir Enigma įsisiurbus iki kaulų smegenų. Klausant atrodo, kad jau perklausei kokius porą šimtų kartų, bet norisi klausyt dar, ir vis randi kažką naujo.
Na, ir Dragon Ball. Čia tai aukso amžius. Žiūrėdavau prisiplojus prie ekrano. Viskas atrodė taip tikra, kad paskui lakstydavau po kiemą ir įsivaizduodavau, kad skraidau.

Niekaip dabar neprisimenu, iš kur ištraukiau šitą frazę, bet ji sukasi ir sukasi mano galvoj. Gal jau rašiau- "nes egocentriškai gyventi linksmiau".

ego ego ego. aš aš aš. aš esu savo brolė dvynė. Kodėl? Nes džinsų neišsiploviau.

šeštadienis, balandžio 10, 2010

who killed the radio star?

http://www.youtube.com/watch?v=laZw3Y3JCJ8&feature=related

VIDEO!

ketvirtadienis, balandžio 08, 2010

antradienis, balandžio 06, 2010

pirmadienis, balandžio 05, 2010

but serious

Negirk dienos be vakaro.

If I could laugh like anybody else

Ir vėl- I'm your villain.

Koks gyvūnas atitinka mane?
Katė.
Kodėl?
Nes katės yra gyvūnai, gyvenantys vieni.

penktadienis, balandžio 02, 2010

kas žino

Atostogos.
Sucks. Kam jų reikia. Kad daugiau laiko galėtum praslampinėt namie ir galvot ką čia padarius, kad laikas greičiau bėgtų arba kad lyt nustotų?
Nieko aš nebežinau. Dažniausiai atsirandantys žodžiai mano kalboj- "kažkas,kažkaip,kažkur,kažko".
Galėčiau kiaurą dieną varvint akis prie kompo. Taip, galėčiau. Bet kažkodėl nevarvinu. Išvarvinau jau viską,ką turėjau. Trečiadienį. Galinga priešingybė buvo. Tarp tobulybės ir kažkokio kvaišalo. Kvaišalo neturiu galvoj narkotikų, alkoholio ar pan. Kvaišalas man- nesąmonė. Absoliuti nesąmonė. Tokia, kurios sveikas protas nesugeba suvokt.
Nebenoriu jau nieko. Net dbgt. Nors įsijungiu ir žiūriu neatplėšdama akių, bet noro įsijungt nėra. Greičiau protas sako, kad įsijungus pagerės savijauta. Bet pasąmonė išsijungė.
Galvoj iškilo "I'm your villain" žodžiai:

I know what I am
And I'm your villain
Oh no, I don't give a damn
If I'm your villain.


Mano kvailos smegenys kažkaip nesusiprotėjo, kad jau atostogos. Pabundu aštuntą, miego užsimanau vienuoliktą.
Neišdegs. Sėdėsiu iki dvylikos ir ne mažiau. Kad ryt atsikelčiau dvyliktą ir reikėtų mažiau vaikščiot iš kampo į kampą, stumiant laiką pirmyn.

Perskaičiau knygą vakar. "Keturi tankistai ir šuo". Apie karą. Antrą pasaulinį. Iš pradžių galvojau, kad bus durna knyga. Nes perskaičius pirmą pastraipą galvoj jau buvo klausimai, kokie turėtų būt vadovėly. Viskas aiškiai parašyta- kur vyksta, kas vyksta, kaip atrodo Jefimas, kaip atrodo Janekas, kas yra Šarikas, koks yra Šarikas ir t.t. Juokingai lengvas tekstas.
Bet šiaip gera knyga. Tik pabaiga gal kiek nusaldinta, bet šiaip gerai viskas.

Žodžiu, mėgstamiausias mano užsiėmimas yra atsijungt. Žiūrėt filmą, žiūrėt dragon ball, klausyt Enigmos ar panašiai, žiūrėt Violet Hill klipą, skaityt knygą, žiūrėt į debesis, važiuot dviračiu ten, kur yra žmogus du. Čiaudėt. Arba juoktis iš kažko. Kai akimirką visiškai negalvoji, kas darosi aplink. Ir viskas susitvarko.