kodėl aš tai rašau

vardai turi nežmoniškai didelę galią. Gal mes net nesuprantam, kokią.
Man sunku susitaikyti su kai kuriais vardais.
Bet labai smagu žinoti, kad sąmoningai pasirinkai vieną vardą.
ateina jausmas, kad kažkas atsitiko. Turbūt gerai.
Keista, kad drive mane atvedė iki naujo disco.
Laikas kažkaip sustumtai eina. Minutės kažkokios prailgintos. Kiekviena persunkta ir smirda. Kartais trūksta žmonių.
ir mintys... ne čia

manęs

apatija ar melancholija? Dabar turbūt melancholija. Kažkokia apatiška melancholija.
Geriau nebūna (?) .
Prisimenu drive, prisimenu priplėkusius autobusus, prisimenu sapnus.
Tik įgimtas abejonių šešėlis trukdo įžiūrėt tolimesnį ėjimą.
Iš dalies man neberūpi, kaip tu galvoji.
Tik per keista žinoti, kad yra daugiau, bet man nepasiekiamų.

Desire College Kavinsky

W T F

galėčiau padėti švelniai galvą ant stalo ir gulėti tol, kol suprasčiau.
O laiko tai užimtų begalę.
Keistai graudu. Panika ir įšgąsčio kupinas "ką?" paima viršų.
Aš atsisakau tikėti savo mintimis. Aš bijau ateities.
Kiekvieną dieną be atvangos tikiuosi ir kai viskas, atrodo, ims ir išsispręs savaime...
I'm gonna tell you something you don't want to hear
I'm gonna show you where it's dark, but have no fear

nyan+5

garso diena - kai aplink iš niekur skamba.
nesinori nieko pakeisti, nes pokyčiai turėtų būt į bloga. Dabar yra gerai.
nustojau galvoti ir skaityti mintis. Tuščia. Kraunuosi.
mmmmm, kai atsiranda 1:1 ! Būčiau kiaurias dienų dienas ten.
ir kai nebaisu gauti žvilgsniu į kaulus. Nes vis vien nieko nepasakys. Ir kai balti kauliukai iš burnos lenda. Ir kai jie ateina.
Slaptas, tik jiems žinomas žvilgsnis ištrina mintis.

suvalgyti save

everything does suck.
labiausiai sux kažkas panašaus į tai:


nerašau "long and meaningful" tekstų. Tai ir sux labiausiai.
Dabar metas pasakyti, laikas išpilti žodžius. Nėra kur. Nėra kam.Baisiai baisiai baisiai užknisa.
Norėčiau trenkt visiems per pakaušį, panardinti į ledinį vandenį, paskalambyti varpu į ausį.
Nauja mada? "Not to give a fuck" viskam?
Pykstu. Pykstu ant visko, nes viskas sux. Viskas skilo į tris dalis: 1. durniai 2. normalūs čia 3. normalūs ten. Su durniais siekiu neprasidėti išvis. taškas. Normalūs čia mane pykdo labiausiai. Normalūs ten man nepasiekiami.
Atrodo, lieku viena?
Dabar reikia skanaus pokalbio arba smagaus laiko, bet visi laiko tai durnumo požymiu.
Ir kuo toliau tuo labiau pačiai norisi "not to give a fuck" kai kitiems reikės pagalbos.

the C word

taip taip
DAR vienas įrodymas
kad esu priklausoma
nuo kino.
Eičiau į kiną bet kokiu būdu.

išmušė saugiklį

visi. visi aplink nesavi.
visi?
Visi žmonės. Nors šilta kvapni košė visada savi. Bet šilta kvapni žmonių košė nėra žmonės, jie tik košė.
Visi žmonės nesavi.
O aš jaučiuosi šlykščiai, lipniai laiminga. Jaučiu, kaip iš manęs vėl lenda glitus košiškas padaras, grasinantis mane įmaišyt į košę. Ir nežinau, kaip jį sunaikinti. Visi ginklai išmėginti.
Reikalai krypsta blogyn.
Dabar noriu viską užmiršti, nieko nebegalvoti ir pasinerti į kiną. Gal mano norai padės išguti svetimkūnį? Ir perestroika aplinkoj nebuvo sėkminga. Krentu iš lovos. Šalta.
Reikalai krypsta blogyn.
Ne ne ne. Nenoriu į bio olimpiadą. Nenoriu eit ten, kur manęs nėra. Noriu išvažiuoti ten, kur esu.

O vis kartoju - viskas bus gerai. Bet ar noriu, kad būtų gerai?
Kartais užsimanau boshetunmay. Gal padėtų užsimiršti...
Rytoj, sako, prisiminsim senus gerus laikus. O manęs nepriima. Rytoj, sako, žiūrėsim filmą apie Warhol'ą. Tikiuosi, kad bent pusantros valandos išnyks šliužas...

Kartoju - bus gerai.
Bus gerai.
Bus.

Bet aš nežinojau, kad tu nežinai, kas tai - pievos, nežinai, kas tai - bičių medus.

skaidru

Kodėl vakariečiams sunku?
Kodėl mes, įsipainioję į materialiąją tikrovę, nebesugebam iš jos išlipti?
Privalu rasti pusiausvyrą.
Gal neatsitiktinai gyvenu tarp vakarų ir rytų?
Kur pusiausvyra tarp gamtos mokslo ir filosofijos, teologijos, psichologijos?
Mes esam idealūs vienas kito atžvilgiu. Jeigu tik atsirastų ryšys...
Nebereikia nieko jausti, užtenka tik pasiduoti mantros tėkmei ir nusikelti į balkoną.
5+9 yra 14.

PG.CHO.M.T.MJ.

"viską, ką kalbu, paverčiu daina." gražu.
Eraserhead kažkodėl plaukioja smegenų skysty dar.
Bet eiti į cheminę olimpiadą tai nenoriu. Painu pasidarė.
Noriu saugoti savo akis.
Nenoriu trintis su apsipūtusiais.
Galėtų išlįsti koks iš interneto ir man viską detaliai paaiškinti.

Rytoj... bus bjauri diena.

i

visi kalba apie tą patį, visi esam vienodi, bet čia kitaip!
Visi sako "eik, gerai" , bet čia ne taip!
Visi sako "juk pamatas tas pats" , bet povelniųčianetaip :(
Jie šypsosi, jie juokiasi, jie žiūri, o aš suprantu.
Jie jau seniai taip elgėsi, bet aš ieškau akivaizdumo.
Noriu tamsios salės su vaizdais, bet jie... neakivaizdūs?
Taip, kiekvienas tiki manim, o aš abejoju.
Aš sakau sau "eik", bet... čia kitaip..

įdomu, ar bus dar tokių filmų, kaip drive.
(kitiems žmonėms jis nepatiko, todėl jie verti didesnės pagarbos)
igla šimtąkart žiūrėjau, nes tai VC.
drive sugeba paveikti kažką... kažką giliau. kažką pasąmonėje.
nustebinau pati save - pirmą kartą
VERKIAU ŽIŪRĖDAMA FILMĄ O_O

dar vienas labai meniškas įrašas apie VC

be galo keista rasti vis daugiau panašumų.
Ir be galo skaudu nerasti panašių žmonių.

Jeigu galėčiau - naktimis eičiau į mišką. Arba į miestą - ten ieškočiau tokių pat paklydėlių, peržiūrėjusių krūvą rusiškų filmų ir mokančių atmintinai visą Herojaus gyvenimą.
Gal atsirastų kažkoks toks, kuris įkūnytų šitą tuštumą.

Vis ryškiau jaučiu skirtumą tarp savęs ir ne savęs. Visi žmonės geri, bet... Bet jiems kažko trūksta. Kažko, kas mane įtikintų - galiu pasitikėti.
Išties, niekuo negaliu pasitikėti.. Tik savim. Ir Paskutiniu Herojum.
O norėčiau rasti jį gyvą.

Taip... jis taip pat grojo juodai baltu Squier...