hero(inas)

neįtikėtina, kad vienam daikte telpa šitiek visko!!
džiaugsmo, motyvacijos, rimties, minčių, skausmo, nostalgijos, liūdesio, ironijos, tikėjimo, filosofijos, paskatinimo, laimės, vilties.
Tikriausiai visko neprisimenu.
Atrodo, kad mane nuolat skatina.
Kiekvieną dieną traukia iš kampo čiupt juodą instrumentą ir grot iki sąnarių išsisukinėjimo.
Ir nesvarbu, kad nežinau, kaip.
Svarbiausia yra tai ,kad noriu.
Prisiekiu sau - išmoksiu taip, kaip svajonė.

DUPH

Sveikas gyvas, herojau!!
Na štai, viskas įprasta iki begalybės.
Jaučiuosi atlikus žygdarbį. Ir šiek tiek nusivylus.
Nėra daugiau šiltų žmonių. Apvalių, minkštų. Ir vistik pastatytų ant tvirto pagrindo.
Nesakysiu, kad jų pasiilgau, nes nemačiau. Vis dėlto nedaug tokių.
Nenoriu kvadratinių kaštonų kiautų daugiau susitikt.
Internetinė erdvė - kas kita. Kaip ir mikrobangėj pašildytas delnas. Čia - ne.


Naktinė vasara. Išbandymų ir tikrumo vasara.

pati

tikriausiai niekada nebūsime tokie patys, kaip anksčiau.
Ne, negali grįžti atgal - viena iš trijų taisyklių.
Tyli naktis (aha. kalėdos, šiaudai, eglutė ir pirties kvapas).
Čia visuomet tylu.
Gal aš tik dabar suvokiau, kad naktis yra pati idealiausia iš visų.
O jei susitiksiu naktį besijuokiančiose akyse, ką darysiu?
Ar apsikabinsiu ir nepaleisiu?

apie Vasią

šįkart buvo nepaprastai nepaprasta visais atžvilgiais.
Klajojau, tikėjausi, valgiau vidury miško.
Lipau, važiavau ir juokiausi.
Mane apipylė. O aš tik žiūrėjau. Kažką atradau apie fiziką.

Buvo trys neįtikėtinos svajonių dienos.
ir vienatvė vi siš kai netrugdė.

Svarbiausia - vienatvėje įsitikinau, kad turiu.
Ir aišku, Vasia... jo kompotas su marcipanų nuoviru (ar kaip ten).

labas rytelis herojai

va taip einame šalis iš doros kelio. kai verčia iš lovos aštuntą dėl to, kad tėtis sudaužė telefoną.
tada paimi prakeiktą gitarą ir spaudai stygas, kol tipo kažką sugebi sugroti.
Visai smagu. tik kad išmušė unikalumą.
Ir dėl to liūdna.
Būna kartais. kai myli myli ir vat imi ir nebemyli.
O gyvent be to sunku.. ir kol klausausi, tol gerai. Kai nebesiklausau, kankina šleikštulys.
Rytoj kur nors eisiu... :(

troleibusai & other stuff

nežinau ,ar gausiau kada viltį, kad atsiras nelogiškai galvojančių žmonių.
Tokių, kuriems galėtum bet kada užduoti bet kokį klausimą ir neišmušti iš vėžių.
Arba tokių, kurie būtų apspangę (kaip čia toks asmuo), bet matytų viską aplink save.

Narkotikai.
Troleibusas yra narkotikai.

kamčiatka

ar neturit tokio daikto, kuris tiesiog išimtų viską iš galvos?
Aš tai turiu.
Kamčiatka...
Tai atrodo tolima ir niekad nepasiekiama... Kita pasaulio pusė.
Bet turiu dainą. Primena šią šaltą žiemą, tą kvapą, tą šaltį, deginantį nosį...
mmm... toks mielas, savas, pažįstamas balsas. Iš kažkuuuuur toli, iš kamčiatkos.
O nosis kaip priklijuota. Ir bruožai negražūs.
Tai ir kas...
*

Aš tikrai laukiu, kol kažką išvysiu šią vasarą...
nieko konkretaus.
Tik pavieniai vaizdai, tik nuotrupos iš šiaudinės pagalvės.
mmm... neturiu jokio tikslo, tik sukinėjuosi ir klaidžioju, sėdžiu ir stoviu.
Ai, dzin.

taisyklinga

pirmyn! turiu šešias minutes parašyti:

Just found a new indian buddy.

kasdieninis

užsimerkiu ir akys apipelija.
o, man naujovių nereikia.
Ar įmanoma įsimylėti dainą? tikriausiai.
Aš tai nenoriu būt kažkas tokio ir ypatingo. Norėčiau būt toks visapusiškai eilinis žmogus. Tik parėjus namo išanalizuočiau visą dieną. Užrašyčiau smulkmę ir įsirėminčiau.
O dabar jau nebematau. Einu gatve ir nematau žmonių, veidų, mašinų ir panašaus aaa... mėšlo.
Užtat matau pastatus ir dangų. jėga.
Ar aš romantikė? Kažkaip nesiderinu su šituo žodžiu. Aš kaip dėžutė, pilkas kubiukas, o viduj visokių niekų pridėta. Nuo aviacijos paslapčių ir retorinių klausimų kas gi buvo, iki amžino įsitikinimo kaip tu,taip tau.
Aš iš tų, kurie neturi ką veikt. Kurie sėdi kryžkelėj ant kelmelio ir šaukia "no no, arkliukai, bėkit". ir gerai. niūru, tamsu, šalta ir drėgna. mmmmmm
O ką galvoja aplinkiniai? nežinau. vieni juokiasi, kiti tyli. Man labiau patinka besijuokiantys.
O nepatinka? man viskas įtinka.

bet šiaip... kartais atrodo, kad galėtum susukt vielą ir taip gerrrokai prilupt priekaištaujančius.

va

ot baisus smagumas... ummagumma.
byra smegenys pro nosį.
ir aplinka išnyksta, ir kalbi (iš pažiūros) nesąmones.
Ir, kaip visada, nesutari su normaliais žmonėm.
tikriausiai gerai, nes šitaip gerai. Smagu nenaršyt ieškant kažkokio pavyzdžio.
aš tikriausiai neturiu gerų minčių, va. kartais susidėlioja kokis bruds ir gaunasi.
Kai lyja, dangus prakaituoja.
ooo, paverskime tai nauju dėsniu.
Turbūt smerkiu žmones. turbūt aš /b/.
niūrus mano pasaulis, kaip neskalbtos kojinės.
Skamba vasariškai, ar ne?

ak taip. Be TO.
kažkas parašė komentarą, kad spokoinaja noč supranta tik tie, kurie naktį klaidžiojo po miestą, kai žvaigždės yra niekas, palyginus su nakties juoduma. Kai viskas tyli, gatvės tuščios ir tą valandą viskas miega. Būtent šitaip ir skamba naktis.
O aš savo svajonė įgyvendinau. Girdėjau naktį mieste. Ir pakartočiau tai dar šimtus kartų. Romoje. Kai šitoks didingas miestas miega, o tu vaikštai aplink koliziejų- tai nėra pakartojama.
Taip norisi vaikščioti ant pirštų galų, tyliai slankioti po tūkstantmetį miestą.
O kai nusivarai nuo kojų, prisiglaudi prie šiltos reklamos traukinių stoty. Ir gali pasijusti to didingo milžino - Romos - dalim...

iš Alma Atos

Aš likau viena namie nakčiu.
Ir spėkit, ką darau??

Smardinuosi.

Ah, nors penkioms minutėms atsidurti 89 metuose! Mmmm
Leningradskaja gruppa KINO, KINO, KINO.
nu tai taip, aš truputėlį išprotėjau.
Tikriausiai nei vienas dabartinis muzikantas nesukeltų TIEK , kiek sukelia kažkokia grupė iš Piterio. Argi dabar kas nors galėtų žmonės taip užvesti daina apie agurkus?
Nu jo, atrodo kiek gi galima rašyti tą patį per tą patį ane?
Vis kino, Cojus, Kasparianas, Gurianovas ir Tichomirovas. Man tai nenusibodo.
Sakau ir sakysiu (kran kran) - gerai, kad jie nebegroja. Nes užsipopsintų.
Kaip Coldplay - pasiilgau jų senojo stiliaus iki beprotybės. Buvo tokie įdomūs ir saviti. Pažiūrėkit, kokie pasidarė.. Bum bum bum ir neaiškus tekstas. Ar tokia muzika gimsta iš minčių? ne.
Aš tai nežinau. Kai žiūriu koncertą, atrodo, kad Cojus gyvas. O kartais suima mintis - "tai kodėl taip ėmei ir numirei, ką?". Šiaip tai jį nužudė. Baisu kažkaip.
Legenda, legenda. Legendinė daina. Jis patsai būdavo savo dainoj. Ir ligšol, per daugiau nei 20 metų ,jis sugeba net ir per netikrą erdvę perduoti savo liūdesį (o gal net kančią. Vis dėlto juk apie karą dainuoja) O daina tokia liūdna net ir nesuprantant rusiškai. O suprantant tuo labiau.

Tai va. Turbūt miegot eisiu.
Labanaktis. Spokoinaja noč.