Labas rytas

2013 metų birželio 6 dieną blogas www.kkodran.blogspot.com baigė savo karjerą.
Savo egoizmą perkeliu į www.discessio.blogspot.com .

antradienis, rugpjūčio 24, 2010

klausimas-atsakymas

blemba, tas bloggeris mane valgo :/
Vos tik sugalvoju ką nors gero parašyt ir jį įsijungiu....
... POKŠT viskas dingsta iš galvos. Nu faken. Faken, faken.

O žinot, jaučiuosi siaubingai, siaubingai netobula.
taip, ŽINAU, kad šitokiam amžiuj visas (nežinau ,ar visus) kartais užklumpa toks jausmas, kai pati sau atrodai mulkė paskutinė.
Kartais atrodo, kad nesu mulkė paskutinė. Bet šiuo metu atrodo, kad esu mulkė paskutinė.
Ir ką?

blemba, bloggeris. Kodėl visa tai rašau į bloggerį?? (melionas klaustukų)
atsakymas:
blog'as šiaip jau pavadintas "internetiniu dienoraščiu", taigi iš dalies darau gerai čia viską rašydama. Nes čia yra mano dienoraštis.
bet,
kas per nesąmonė yra viešas dienoraštis?
atsakymas:
nežinau.
iš tiesų esmę trumpai visad parašau į popierių ir nugrūdu kažkur giliai. Bet parašyt visas nesąmones, kurios šauna į galvą patogiau kompiuteriu. nes taip paprasčiau.
aišku, galėčiau viską rašyt į word failą. Tai kodėl nerašau?
atsakymas:
pasąmonėj matyt slaptai noriu, kad viską galėtų kažkas perskaityt. Nesąmoningas noras bendrauti or something like that.
tai kokio velnio reikia "bendrauti" (atseit bendravimas apsiriboja blogo skaitymu) internetu?
atsakymas:
nežinau. galvojau, kad atsakysiu taip: "nes negaliu šito pasakyt žodžiais ir neturiu kam pasakyt žodžiais". Bet nesąmonė. Nors iš dalies tai tiesa. Jeigu pažiūrėsiu iš kito kampo, tai tiesa. Pasakyt žodžiais negaliu, nes absoliučiai niekam to nebus įdomu klausytis. Neturiu kam pasakyt dėl tos pačios priežasties. Ir, tiesą sakant neturiu nei krislelio noro viso šito sakyt kažkam.
Tada man vėl kyla klausimas, kam aš visa tai rašau į blogą, kurį šiaip ar taip gali skaityti visi, kuriems aš neturiu noro pasakotis ?
atsakymas:
nežinau.
būtent šitai mane ir domina. Internetas ir blog'ai , stebuklai neįsivaizduojami XIX amžiuje. Stebuklai, bukinantys žmonių gebėjimą bendrauti gyvai. Prarandi gebėjimą bendraut gyvai ir tada bendrauji internetu. Iš esmės tai ne ypač kažkuo skiriasi. Bet vis dėl to, yra kažkas, kas suteikia tau nesuvokiamą saugumo jausmą ar kažką tokio.

nusigrybavau visiškai. Praktiškai visa šita rašliava yra tiesiai iš mano galvos. Nesivarginau perskaityti ką parašiau ir imtis redagavimo. whatever.

Komentarų nėra: