Kiek kartų daina mane sugraudino tiek, kad verkiau? Ryškiai atsimenu tris kartus. Tai buvo per Violet Hill, A Shot In The Back Of The Head ir Siren(nuoroda į eurovizinį atlikimą, nes man jis kažku labiau patink,a negu klipas kuris yra va čia).
Violet Hill kažkiek savo esatim paveikė.
Shot In The Back OF The Head man visad primena mano svajones ir šiaip šita yra tokia gili muzika, kad net sunku suprast..
Siren stipriai siejasi su tuo jausmu, kurį jau seniai bergždžiai bandau aprašyt.
Bet tai tebuvo niekai...
Palyginus su Kernagiu.
Jau vakar apimta euforijos šiek tiek graudinausi kai jo dainas grojo.
O šiandien po šlykščios dienos, dviems mergoms siaubiant mano namus visa suirzus įjungiau kompą, kuris vilkosi snargliškai lėtai... Bet viską lyg ranka nušlavė kai vėl uždėjo tą plokštelę su Kernagio balsu..
"Nes nežinojau, kad tu nežinai,kas tai- sniegas, nežinai, kas tai- lietus.
Nes nežinojau kad tu nežinai, kas tai- pievos, nežinai, kas tai-bičių medus."
Kapituliavau. Na, beveik.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą