Nesistengsiu rašyt kažkaip gražiai ir įdomiai. Nesistengsiu būti geresnė, negu esu. Jap, aš esu visiška klaidų mašina. Klaida ant klaidos, bet jas visas užmaskuoju kažkuo teisingu.
Šiandien. Šniadien. šaninden.
Šiandien? Kas buvo šią dieną? ir kodėl buvo, po galais? Kodėl ne YRA??
nekalbėsiu apie tai, kas buvo. Ir ne apie tai,kas bus.
Bet aš perskaičiau knygą. Vadinasi "O jeigu taip būtų buvę iš tikrųjų...". Suvalgiau per du vakarus. Šiaip įdomi. Kartais per daug dialogų ir per daug kalbėtojų. IR galėtų būti dvigubai storesnė. Nes pabaiga tai tikrai mėšlina. Kažkaip per staigiai baigiasi. Bet toj knygoj buvo labai labai gera.. mintis. Bet aš nenoriu jos rašyt.

Aš išvis žiauriai klaikiai nemėgstu dalintis tuo, kas yra mano. Ne materialine prasme. Mintimis. Bet ne visomis nesidalinu. Yra minčių, kurias norisi pasakyti. Tiesą sakant, tai visas mintis norisi pasakyti. Bet aš niekas su niekuo nesidalinu savu pasauliu. NIEKAD. Gal dėl to man taip sunku yra bendrauti ar kaip čia pasakius. Mano pasauly yra mano muzika, mano filmai, mano knygos, mano mintys, mano vaizduotė, mano protas ir mano pasaulis. Ir jau išmokau, kad visada savo nuomonę reikia pasilaikyti sau, nes kitaip pikti žmonės negyvai užmėto kandžiais žodžiais.
Zum beispiel:
Man atrodo, kad Coldplay supopsėjo. Pasiilgau senojo Coldplay skambesio, tos eksperimentinės muzikos ir jausmo. Dabar liko kažkokia balalaika ir muzika dėl pinigų. Čia man taip atrodo. Na ir aš parašiau komentaruose. Ir spėkit, kas atsitiko? Au ja, mane tiesiog užspaudė pasipiktinimais, kad tai aš čia kvaila, kad nesuprantu, kas yra tikras popsas, kad jeigu noriu popso, turiu klausyt bieberio, kad jie keičia savo įvaizdį, kad jie dainuoja tai, ką jaučia, kad jie yra tikrieji artistai. Ir tik vienas buvo toks hm, jautresnis žmogus, kuris pasakė, kad taip jau būna ir kad jis lygiai taip kaip aš mėgsta senąjį Coldplay skambesį, bet tuoj juk Kalėdos, taigi linksmiau. Leisk jiems būti, kokie yra.
Na tai va. Ar ne geriau savo nuomonę pasilaikyti sau?

Ir dar vienas pavyzdys.
Net кино klipe parašius, kad "man labai patinka ta vieta, kai jis rodo faką konduktorei" man kažkas atkirto, kad "sorry, but it looks like to be stupid". Tai kokia prasmė tada išvis kažką sakyt, jeigu tave visvien užtryps armija tau prieštaraujančių..?
Tai taip, kas nors matyt galvoja, kad "koks skirtumas, sakyk visvien".

Tada aš sakau:
Taip, aš esu silpnas žmogas. Emociškai? Nu, jo. Ant manęs lengva "užstumt" ir iš manęs išsišaipyt. Tada man sugenda nuotaika visai dienai ir daugiau. Nes aš ir taip puse galvos visada verkiu. Taigi pirmyn, vaikeliai, taip ir toliau. Raižykit, skaldykit, muškit mane. Nu taip, skamba kaip durnos emo virksnojimas. Ne, aš ne emo. Ir aš ne durna. Man pačiai mano raštai atrodo, kaip durnos emo raštai. Nu ir kas..?