prisiminimai

ir liūdesys. Mmmmm, taip, klampus ir tirštas liūdesys.
Kaip kondensuotas pienas.
Bet nebe taip, kaip anąkart. Tada buvo mėlynas liūdesys.
Dabar - koncentruotas, aiškus ir suprantamas.
Aš, gimusi jau po 1990 praėjus daugiau nei penkmečiui, galiu džiaugtis, kad jis miręs. Ir tik dabar suvokiau, kaip skaudu yra prisiminti.
Prisiminti, kad geriausi tavo laikai buvo jam dar gyvam esant. Kokia laime spinduliavo visi koncertai, koks džiaugsmas buvo tiesiog išgirsti kažkieno pasakojimą. Ir kaip sunku buvo suvokti, kad jo nebėra. Ir tik vienintelis bilietas iš koncerto tarsi apgaubtas ta aura.
Vis dėlto jaučiu, kad privalau šypsotis, nes... jis gyvas.
Gyvieji gyvena savo širdyse, o mirusieji lieka čia kitų širdyse.

Aš tik noriu pajausti tai, ko niekas kitas negali pakeisti. Taip, kaip virtualus pasaulis nepakeičia tikrojo, kaip žodis nepakeičia žvilgsnio, kaip emocija nepakeičia jausmo.
Ateik!

Tu galėtum...

Tu žiūri atgal,
Bet ką tu gali grąžinti atgal?
Draugai vienas po kito virto mašinomis.
Ir tu jau žinai,
Kad tai šios kartos likimas.
Ir jeigu tu gali pabėgti,
Tai šitai yra tavo pranašumas.

Tu galėtum būti herojus,
Bet nebuvo priežasties juo tapti.
Galėtum išduoti,
Bet nėra ko išduoti...
Paauglys, perskaitęs
Kalnus romanų.
Tu galėtum mirti, jei žinotum,
Dėl ko numirti.

Pabandyk pabėgt nuo lietaus, jei jis viduje.
Pabandyk užgniaužti norą išeiti.
Tu - pedagoginė nesėkmė.
Ir tiesiog laiku nesustojai.
Dabar norėtum pabusti, bet tai ne sapnas.


vėlgi, savomis smegenimis.

idu

Norėtųsi susirasti gerų bendraminčių, nes visi jau paseno. Nebūtinai mano amžiaus. Mano kalninėje kompanijoje buvo 58 metų vyrukas ( drįstu taip teigti) kuris, ko gero, fainesnis labiau už daugumą mano pažįstamų bendraamžių. Kodėl? Žiūrint iš čia, tai kokia pusė (pažįstamų) yra darbiniai draugai, arba kolegos. Ir jie visi man nepatinka. Pažvelgus iš dešinės, minčių pusės, atsiranda kokie penki, kurie yra visiškai skirtingi ir apie juos galima atskirai parašyt po knygą. Iš kairės, pomėgių pusės, atsiranda dvi didelės grupės - kino ir f. Visi kino žmonės (tikri) yra ne mažiau kaip už 100 km ir aš jų asmeniškai nepažįstu. Grupė f? Šitoj yra keletas iš dailės, tačiau jie man nepriimtini dėl savo įpročių.
Taigi, gal pagaliau susidėliosiu savo kriterijus ir galėsiu leistis į paieškas?

O kol kas man labai patinka laisvalaikį leisti su ligomis, knygomis ir arbatėle. Pastaroji grasina man atsibosti, nes N.D. iki antradienio yra išgerti ne mažiau kaip du litrus per dieną. Liga kol kas yra mano artimiausia draugė - sėdi manyje ir vis mažėja.
Ai va, turbūt spjaut į visus darbinius kolegas negaliu būtent todėl, kad neturiu tų sumautų bendraminčių. Būtent tie iš dešinės, tie penki, lyg ir būtų bendraminčiai, tačiau mane su jais sieja viena-trys mintys, o likusios priešinasi mano ideologijai. Kad taip išėmus tas sąsajas, sudėjus į vieną žmogų ir jį padauginus iš penkių! Gautųsi dream team.

į centrą

kelias dienas neišeina iš galvos.
viskas gražiai, glaustai pasakyta. Ir žurnalistė sveika.
krasavčik.