---/

Norėčiau irgi užsirašyti ant sienos "ego is dead" ir sumažinti tą savo ego.
Tam reikia kitų žmonių. Kitų ego, kurie užgožtų manąjį.
 "Oi, koks aš". Gal kas nors man atleis. Gal turėčiau atseit sau at(si)leist, bet tada vėl - aš atleidžiu sau už pernelyg sureikšmintą "aš".

Primena speigus, užšalusį tvenkinį ir valandas ant to ledo su pačiūžom. Jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Sėdi kažkur pasaulio krašte, kur labai šalta, ir šildai kojas prieš židinį, nes kito šilumos šaltinio nėra. Šalia tik gelsvas šuo, gauruotas brolis, grakšti sesuo ir įraudę tėvai. Valandų valandos slenka naikindamos tą nelemtą ego.

Jeigu kažkas, sugebantis naikinti kitus, būtų šalia, mielai išsinaikinčiau save, kad nebenorėčiau daugiau. Gal čia tik kažkokia natūrali psichologinė būsena, kuri išnyks su laiku. Ego is dead. Būtų smagu.. Laukiu toliau.