atėjo laikas mane išbandyti. Iš visur užgriūva nemalonios staigmenos arba nelaukti sunkumai.
Galbūt pirmą kartą savaime išsprūsta žodžiai "seriously dude, w t f ?" .
Ką padarysi.
Regis prapuolė visos atramos, į kurias galiu atsiremti dabar. Visos liko praeityje -nuoširdus tikėjimas romantika ir panašumais Juose, septintos valandos stebuklas, Sofies verden, netgi kino (bet greit grįš)- arba ateityje -aš taip mokėsiu, aš rasiu, romantika dar egzistuoja. O dabar sklandau erdvėj ir laike be jokio tikslo ir atramos. Aišku, išskyrus tikėjimą.
"Palaiminti tie, kurie tiki nematę". O gal šitas atvelykio skaitinio sakinys dabar mano atrama. Dabar man teliko aklas tikėjimas, kad Jie vis dėlto nėra išėję, kad aš sugebėsiu sugroti sau laimę, kad.. kad Dievas man padeda.
Čia kažkoks laiko kalėjimas. Visas gėris liko praeity arba laukia netolimoje ateity.
Kas buvo - pražuvo, sako. Tepražūsta tuomet Jie visi. Ir tegul daugiau nekalba netoli manęs. (Galėtų mane gaubti tylos burbulas, kuriame skambėtų tik tie balsai, kuriuos noriu girdėti).
Bet.. kam bėgti nuo to, kas neišvengiama.?
Geriau užsimaskuosiu JUOKU (pykstu ant jo) ir pabandysiu atstumti Juos kuo toliau. Viso gero, ate ate, gero vakaro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą