Atrodo, kiekvienas žingsnis neša nepaaiškinamą laimę. Kai žinai, kad rytoj tereikės pasėdėti, pabūti kažkuo kitu ir tada mauti į didesnę vietą. Tiek realiai, tiek mintimis.
Visiškai nesunku tylėti aplink skraidant žiurkėms. Vėl nustebau, kokie gali būti debilai žmonės.
Nieko nesakiau jiems išeidama ir galvojau, ką jie paskui kalbės.
Turbūt "ji šiokia ir anokia".
Na ir gerai. Vis tiek jie n i e k o nesugeba, tik inkšti.
Tik dabar mirtinai trūksta... Švelnaus linkio.
Aš jį bandau pasiimt. Bet tik pasižiūriu ir degina akis. O traukia. Linkiai traukia.
Likusias šios dienos dvi valandas būsiu išsikėlusi į mėtinį pasaulį su savo lėktuvais ir švariais prisiminimais.
Visada šypsausi, prisiminus geriausias vietas. Ypač tada, kai, atrodo, akimirkai patekau į linkių pasaulį. Ten taip šilta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą