Baigiau skaityti tą mielą knygą- "Jūsų pasąmonės galia". Kaip jau minėjau,tai ji tikrai įsiėda į smegenis ir duoda per galvą.
O toliau bandysiu skaityt "Sofijos pasaulį".
Savaitgaliai neįtikimai greitai prabėga...
Vasara jau čia pat.. po 16 dienų. Tiksliau tariant, po 27. Visas mėnuo dar. Kas tas mėnuo..šapas eilinis.
Per paskutinę mankštą susimąsčiau, kaip greitai tas prakeiktas laikas bėga. Gulėjau toj neįtikimai ramioj vietoj, ligoninėj ir galvojau, kad kai baigsis šiandienos mankšta, daugiau čia nebeateisiu. Prabėgs 10 minučių, 20, pusvalandis. Valanda, dvi. Ir taip vis labiau tols nuo manęs šita akimirka. Ir tik tols, nebeartės daugiau. Taip nesuvokiama ir gražu.
Naktis jau. Norėčiau galėt nemiegot. Sėdėčiau ant stogo ir spoksočiau į miegantį miestą. Savo mažytį miestelį, kuris tėra taškelis Žemės planetoj. O aš- iš viso niekas šitos visatoj. Mažiausia dulkė. Mažumos nano.
Ir šiandien į ligoninę atvežė kažkokį jaunuolį, be sąmonės, nuo vaistų. Kas turi atsitikti, kad imtumeisi tokių priemonių? "Gal jis tik norėjo apsisvaigint" - sako žmonės. Gal. Jis pats tik težino.
"Jūs esate vienintelis mąstytojas savo visatoje..."
Aš esu vienintelis mąstytojas savo visatoje. Aš nusprendžiu ko man nekęsti ir ką man mėgti. Tik aš galiu pasiduoti emocijoms arba atsispirti joms. Tik aš galiu kontroliuoti savo visatą, nes joje esu dievas.
Pirmos valandos daina:
Blue Foundation- Bonfires. Sukelia prisiminimų audrą. I said it again.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą