Labas rytas

2013 metų birželio 6 dieną blogas www.kkodran.blogspot.com baigė savo karjerą.
Savo egoizmą perkeliu į www.discessio.blogspot.com .

trečiadienis, gegužės 08, 2013

spontaniškai + iš inercijos = baisu, o jeigu kas perskaitys

Rašau iš inercijos.
Užknisa hipsteriai. Tokiais vadinu visus labai kietus žmones, tas vieni kitų kopijas. Gal aš jiems pavydžiu, kad yra populiarūs arba šiaip mėgiami. Sėkmingi. Gal ir pavydžiu, bet jie užknisa ne tuo.
Jau daug kartų į savo knygelę užsirašiau netoliese besišlaistančių kopijų mintis. Vieni negali išgyventi be mėsos; kiti tvirtina, kad myli gyvūnus ir vėliau giriasi, kaip kastuvu nukirto katei galvą; dar girdėjau, kaip viena super anti-ekologiška kopija garsiai mąstė, kaip maistą švaisto žmonės, kavinėje užsisakantys ir nesuvalgantys porcijos. Ir taip toliau, ir panašiai.
Neseniai facebook'e užsiprenumeravau PETA (žmonės už etišką elgesį su gyvūnais).
Minkštaprotė aš ar ne, jie savo puslapyje platina tokią informaciją, kad akimirksniu susimąsčiau apie tapimą vegetare. Po poros savaičių jau keliu sau klausimą, iš kur reikėtų pirkti pieną. Anksčiau paukštienos visai nesibodėdavau valgyti, dabar nebenoriu ir jos (prie to prisidėjo viščiukų rūšiavimo scena iš "Baraka", rodyta NMA sesijoje. Kolegė sakė, kad buvau balta kaip popierius).
Nežinau, kaip reikia išgyventi. Aišku, kad visi normalūs žmonės (apskritai, tokie egzistuoja??) pasakys - et, jūs minkštaširdžiai ir lengvai paveikiami durneliai. Mėsą žmogus turi valgyti. Nesiginčysiu. Puikiai žinau, kad reikia ir jos. Bet ne tokiais kiekiais, kaip dabar esame pratę. Jeigu sugebėtume tvardyti save, tiems keliems milijonams minkštapročių ( kas minkštesnio proto - kopijos, "kaip visi" valgantys, ar idiotai vegetarai?) nereikėtų kęsti sąžinės graužimo už visą iškrypusį pasaulį. Ką, drastiškai pasakiau? Bet aš taip ir jaučiuosi - lyg turėčiau ant pečių naštą už viso pasaulio nuodėmes savo Žemei. Gerbk savo motiną - Dievas. O Žemė - ne motina?
Kartais noriu trenkti visus savo daiktus, kurių yra per daug, lauk ir išsikraustyti į kokį aptriušusį butuką su apsiblaususia lempa, kad nurimčiau ir savęs negraužčiau. Kas buvo, tas buvo, kas yra, tas yra. Bet galim keist, kas bus. Ai, tiesa, kopijoms nerūpi. Ir vėl. Milijardai gyvena bet kaip, už tai atsakingi milijonai.

Komentarų nėra: