nebežinau II

paskutinė savaitė dailės mokykloj. Visi rėmina savo darbus. Ir užrašinėja pavadinimus. Iš ciklo "sapnus begaudant". Taip jaučiuosi pastarąją savaitę. Lyg iš ciklo "viskas velniop". Viskas, ko gero prasidėjo įstojimu. Tada pasiekiau sinusoidės (mmm... dievinu šitą grafiką. Niekad nieko apie jį nesimokiau, bet jis veža. Gerai skamba, gerai atrodo. Priežastis mylėti matematiką) aukščiausią tašką. Nuo tada rituosi žemyn. Aišku, žinau, kad gan greit vėl pradėsiu kilt. Dėl to iš dalies mėgaujuosi buvimu žemai. Šiaip buvau netgi pasiilgus to beviltiškumo. Galima sakyt, įsikraunu savo romantizmo batareiką. Pažiūrėsiu Drive dar kartą kurią nors dieną. Prisiminsiu, kiek dienų sugaišau besvajodama, kaip eisiu dar kartą į kiną žiūrėt to filmo. Kaip pykau, kai sužinojau, kad mūsų kino teatras nerodo skaitmeninių filmų. Dabar jau rodo. 

Labai juokingas jausmas, kai užsidedi ausines ir jos remiasi į paausį ir stimuliuoja paausinę seilių liauką. Ir seilėjiesi beklausydamas muziką. lol.