Gal mano blogas virs vieta, kurioje saugomi lietuviški apytiksliai kino vertimai?
Visai smagu būtų... Tik kad dažnai išverčiu neteisingai. O paskui taisau šimtus kartų.
Taigi... ir vėl legenda. Tikriausiai įtaką daro naktis ir ночь, plokštelė, kurią pirkau antradienį iš nepažįstamo vyruko. Be abejonės, prisidėjo ir vietos troškimas. Toks geismas atsidurti kažkur, kur lietus pilkam civilizacijos guoly pasidaro toks savas...
O trys brūkšniai ant skruosto pernelyg magiškai veikia. Viktoras Cojus per daug magiškas.
Klyksmas įstrigo mano gerklėje.
Bet laikas atėjo, dabar verk neverkęs.
Tik po to kažkas dar ilgai užmiršti negalės,
Kaip kariai į žolę valė kardus.
Ir kaip pliaukšėjo sparnais skrisdamos juodos varnos,
Kaip dangus juokėsi, o paskui prikando liežuvį.
Ir virpėjo rankos tų, kurie liko gyvi.
Ir staiga į amžinybę virto akimirka.
Ir saulėlydis degė kaip laidotuvių laužas,
Ir lyg vilkai spoksojo žvaigždės iš debesų.
Kaip ištiestomis rankomis gulėjo išeinantys naktin
Ir kaip miegojo šalia gyvieji, nieko nesapnuodami.
O "gyvenimas" - tik žodis, kaip meilė ar mirtis.
Ei! O kas dainuos, kai visi miegos?
Mirtis verta gyvenimo,
O meilė - verta laukimo...
Šįkart griebiausi dvigubos žaliavos - angliško ir rusiško teksto. Šis kūrinys, vis dėlto, yra beveik verčiausias dėmesio. Šiaip ar taip, manau, kad jį dar tikslinsiu ir tikslinsiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą