sako, abejingumas yra blogiau už viską. Kažkaip tikrai. Deja, reikia. Reikia būti abejingiems, šaltiems kaip ledas ir slopinti bet kokius norus. Tik ne mintis. Be jų neišsiversčiau, kad ir kur eičiau.
Taigi, tu padėjai varnelę ties kiekviena mano minėta stotele į populiarumą. Kas dabar tu esi? Populiarus! Tave visi mėgsta, nes "pasikeitei. Anksčiau tokia pikta būdavai, o dabar taip faina". Ir tau geriau, nes nereikia sukti galvos apie tuos, kurie tavęs nemėgsta (daugiau tave mėgsta, vadinasi, apie juos ir galvokime). Tau nebereikia galvoti apie blogus dalykus, nes jie tiesiog neįdomūs kitiems (ne tau). O vis dėlto ima ir sugriūna tavo naujas, gražus, bemintis pasaulis. Nes tu prisimeni, ką palikai už tų durų. ("nes kažkas turi būti durys, kažkas spyna, o kažkas raktas nuo spynos"). Tu palikai pačias duris, o už jų ir spyną su raktu. Juk tu buvai tik trumpam pamiršusi, kas jie egzistuoja. Ak, ir vėl nesėkmė - juk laiko tėkmė skirtingose erdvėse taip pat kitokia! Tau trumpai, jiems ilgai. Tavo pasaulis griūva, nes prisimeni, ką palikai - mintis, tiesą ir tikrumą. Tu esi nuoširdžiai susirūpinusi savo įvaizdžiu . Gerai, pasaulis dar tebestovi ant klypuojančių polių, bet jis kada nors sugrius, aš tuo neabejoju. Mano pasaulis irgi sugrius, bet aš tebeturiu saujoje raktą ir žinau, kur durys su spyna.
Sci-Fi
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą