perskaičiusi Enorcos įrašą apie benamius gyvūnus pasijaučiau tikrai klaikiai.
Niekada gyvenime nesuprasdavau, kaip galima gyvūną išmesti iš namų? Dabar pati turiu šunį. Ir niekada niekada negalvojau, kad galiu jo nenorėt. Kai jis buvo mažas, buvo atėjusi mintis, kad šitas šuo bus vargas. Taip, jis ir yra vargas. Bet kad ir ką mano šuo padarytų aš jo neišmesčiau lauk. Man net einant kur nors iš namų gaila žiūrėti, kaip jis laukia prie vartų ir žiūri man pavymui tokiomis gailiomis akimis..
Ne, aš niekada nesuprasiu, kaip galima šitaip nekreipti dėmesio į motiną gamtą? Šitaip naikinti tai, ant ko patys užaugome ir vaikštome. Mes patys kertam šaką, ant kurios sėdim.
Betgi kas tie mes?
Praeitais metais dažnai į rankas pakliūdavo ekologišką mąstymą skatinančių žurnalų. Prie tų žurnalų dirba daugybė žmonių. Tarpe jų ir mano brolis. Visi tie žmonės galvoja apie gamtą. Manau, kad dauguma paprastų žmonių tikrai nenumoja ranka į visą šitą reikalą.
Juk mūsų "pasaulį" valdo įtakingieji. Jiems nusispjaut, kiek žemės ploto užima šiukšlės, kiek yra benamių gyvūnų, kiek gyvūnų rūšių išnyksta per metus... Kaip kad mama kažkada pasakė- "tai yra nemokėjimas grožėtis gyvybe ir gamta" .
Taip, aš noriu studijuoti ekologiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą