Limpa akys, nors dar tik vienuolika... Ehh, vakar buvo lygiai taip pat.
Baigiau knygą skaityt. Haruki Murakami- Mylimoji Sputnik. Pamėgau šitą rašytoją po pirmos knygos. Ypač patiko veikėjas, kurio vardas prasideda raide K (greičiausiai Kafka). Atsitiktinai savo bibliotekoj ryte radau kitą to paties rašytojo knygą- "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės". Noriu pradėt skaityt, bet tuo pačiu ir nenoriu, todėl mieliau paklausysiu nuripintų dainų.
Rytoj planuoju rytinį pasivaikščiojimą. Aišku, atsibudus ryt nenorėsiu nei kojos iš namų kelt, bet reikia.
Įdomu, kaip aš atrodau iš šalies? Taip norėčiau sužinot. Ką galvoja skubantis žmogus, kai miške pamato stovintį , į dangų galvą užvertusį žmogų? Arba šalia Poro stovintys apsaugininkai, kai mato tą patį žmogų einantį pro jų mašiną jau šeštą kartą ir kiekvieną kartą sustojantį vidurį Rotušės aikštės, pasižiūrintį į varnas ir bėgantį atgal..?
Blah.
Beprotiškai laukiu rytdienos. Kaip visda, neaišku kodėl.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą