kvailai viskas atrodo, kai grįžau iš trijų dienų stovyklos kaime. Važiavau spontaniškai. Tiesiog perskaičius laišką viskas atrodė taip smagu, kad gaila buvo ir nevažiuoti. Turbūt jeigu dalyvaučiau tokiose stovyklose dažniau, įveikčiau netgi tą bendravimo baimę. Vienas bet - buvau jauniausia dalyvė. Visi kiti - studijuojantys arba jau baigę studijas, su savo gyvenimais. Jie nebuvo pikti paaugliai (aš tokia buvau). Jie buvo žmonės, kuriems jau nebesvarbu, kas ką pagalvos. Miegojom kareiviškoj palapinėj. Kirpau avį. Jojau žirgu. Klausiau puikių paskaitų apie maisto kilmę. Apie ekologines problemas. Nebuvo laiko, kai būčiau neturėjusi ką veikti. Gerai - perskaičiau keturiasdešimt penkis puslapius atsitiktinai nugvelbtos knygos "Psichohigieninė savireguliacija". Tik tiek. Šiandien ryte meditavom. Buvo ramu ir jauku, nes nereikėjo galvoti. Kažkodėl netikiu, kad kokioj nors jaunimo stovykloj būčiau galėjus ramiai pamedituoti. Arba dainuoti prie laužo. Būti kažkaip įvertinta.
"Roots of food". Sodyba pas Onutę. Kainavo trisdešimt litų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą