baisi diena buvo. Keltis penktą sunku nebuvo, bet išlydėti svečią - buvo. Užmigt paskui tapo nebeįmanoma, tačiau išsišutinau iki vienuoliktos. O tada - beprasmis laiko stūmimas neva ilsintis.
Ai... Kadangi netekau savo dviejų dienų, tai pasimečiau.
Pati noriu tokia būt tikriausiai :/
Atseit per ilgai laikiau save pačią ant pečių, tai reikia ir pailsėt. Bet jau atsiilsėjau, nebėr kada savęs gailėt. Ate tada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą