palieku neatsakytus klausimus kažkam kitam ir iriuosi per laiko vandenyną. O akimirkos be galo trumpos. Pralekia šviesos greičiu ir dingsta kažkur nežinioj. Mūsų galvose lieka tik atspindžiai. Vieni be galo tikroviški, kiti išblukę ir beprasmiai, bet tai tėra atspindžiai...
Ir kaip keista yra rasti save kažkur kitur. Keista ir apmaudu.
Norėčiau pažiūrėt pro kažkieno kito langą...
Jau turbūt trečia naktį prašau savęs sapnuoti, bet nieko nesusapnuoju. Užtat savaitgalį gavau viską, ko norėjau.
noriu rėkt!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą