užsimerkiu ir akys apipelija.
o, man naujovių nereikia.
Ar įmanoma įsimylėti dainą? tikriausiai.
Aš tai nenoriu būt kažkas tokio ir ypatingo. Norėčiau būt toks visapusiškai eilinis žmogus. Tik parėjus namo išanalizuočiau visą dieną. Užrašyčiau smulkmę ir įsirėminčiau.
O dabar jau nebematau. Einu gatve ir nematau žmonių, veidų, mašinų ir panašaus aaa... mėšlo.
Užtat matau pastatus ir dangų. jėga.
Ar aš romantikė? Kažkaip nesiderinu su šituo žodžiu. Aš kaip dėžutė, pilkas kubiukas, o viduj visokių niekų pridėta. Nuo aviacijos paslapčių ir retorinių klausimų kas gi buvo, iki amžino įsitikinimo kaip tu,taip tau.
Aš iš tų, kurie neturi ką veikt. Kurie sėdi kryžkelėj ant kelmelio ir šaukia "no no, arkliukai, bėkit". ir gerai. niūru, tamsu, šalta ir drėgna. mmmmmm
O ką galvoja aplinkiniai? nežinau. vieni juokiasi, kiti tyli. Man labiau patinka besijuokiantys.
O nepatinka? man viskas įtinka.
bet šiaip... kartais atrodo, kad galėtum susukt vielą ir taip gerrrokai prilupt priekaištaujančius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą