o kas ta nuotrauka? kas tokio joje slypi? Ar dalelė sielos?
Bet man jos nepatinka. Nes viskas sustingę. Taip, galima įamžinti ir judesį, bet viskas visvien liks sustingę.
Ir išvis.. amžinti, įamžinti. Dabar man to nereikia.
Reikės vėliau.
"o kai ateis laikas, tu verk neverkęs"
Taip taip, verk neverkęs, kas lemta, tas ir atsitiks. O kas dainuos, kai visi miegos? Kas laidos, kai mes visi sėdėsim dėžutėse? Ir ar labiau rūpės verdančios bulvės, ar tarpdury pasirodę juodi plaukai? O aš nepamiršiu, visą gyvenimą nepamiršiu, kad toks ateis. Ir verdant bulves kiekviena iš jų reikš svečius. Tada akimirka pavirs amžinybe...
O aš turbūt skrisiu laimės ieškot. Visa siela tikiu, kad rasiu. Jauną, seną.... Nesvarbu.
Ir sakau sau dar kartą- taip, aš nebijau. Aš nebijau būti kitokia nei tie, kuriuos užknisu. Sakysiu tiek kartų, kiek reikės. Tol, kol įaugs į mąstyseną.
O kad kažkam tai nepatinka...
Tegul pasako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą