if you're going to San Francisco

Visiškas čil.
Ar pavyks man kada nors pakeisti žmonių mintis?
Viliuosi visa savo siela, jog taip.

Be sure to meet some gentle people there..

nei bū nei me em ien ūb ien

Ką šiandien padariau gero? Nuėjau į bažnyčią. Iššukavau šunį. Išblizginau grindis. Ir daugiau nieko!

nesusilaikiau

Merry

*puts glasses on*

Christmas.

YYEEEEAAAAAAAAHH!!!

pabaiga atsotogų

tai va, jau antras filmas mano senų, rusiškų, maištingų, trūkčiojančių, ne iki galo suprantamų, bet įdomių filmų kolekcijoj. Šį kartą trumpametražis. Be titrų. Bet kalbų ten tikrai nedaug. visai nėra beveik. jį žiūrėsiu tada, kai reikės pusvalandžio ramybės ir geros muzikos. Ir gero veido. To veido, kuris primena, kad būdamas kažkoks kitoks nebūtinai turi būt atstumtas.

Кино - Закрой за мной дверь, я ухожу

tikslo tikslų tikslai

susipažinau su filmu, kurį vakar atsisiunčiau. Iš kažkokios atsisuktos vietos atrodo, kad bus kietas.

jau laukiu savaitgalio :))

post scriptum. kažkurią dieną ėmiau gailėtis, kad negyvenu tada, kai Viktoras Cojus buvo gyvas. Rimtai užsikrėčiau Kino manija! Цой жив! :D

jauku

kokių keistų jausmų žmonės turi. Tikriausiai pusės jų nesame patyrę. O blogai, kad nesame. Jausmo negali apibūdinti. Pavyzdžiui jausmas "kvepia senove" arba "nostalgija". Įmanoma tik sugalvoti kažkokius žodžius, taikančius maždaug ten, bet neįmanoma žodžiais pasakyti tiksliai ten.
Ir jausmas kartais atsiranda iš niekur, be jokios priežasties. Tai keisčiausia. Tiesiog būni ir staiga pajauti, kad jausmas apima viską aplink. Suvoki, kad jis trumpalaikis ir tai dar labiau sustiprina pojūtį. Trumpalaikis jausmas pats geriausias. Jo gauni paragauti tik trumpam, bet jį norisi pakartoti dar kartą. Kad ir kiek bekartotum, jo visvien norisi dar.

Jauku. Naktis šiaip yra jaukus daiktas. Nakty gali pajaust harmoniją. Ypač tada, kai tyliai kur nors eini. Stengiesi dėl visų eiti kuo tyliau ir jauti, kad naktis šypsosi šalia ir bando tau pakišti koją. Bet ne pikta valia. Draugiškai.

Taip taip. Viskas blogai, bet aš laiminga. Žinau, kad ištversiu :)

laikas,viltis ir ..skaičiai?

Krhhgdzž, tobulas žodis.
Tai kaip jums laikas eina? Man tai katastrofiškai greitai. Ir tuo pat metu varginančiai lėtai. Rimtai. Siaubas ima viršų, kai pagalvoji,kad jau Spalis. Mokausi jau šešias savaites. Greičiau jau TIK šešias savaites. O kiek aš jau padariau per jas... Atrodo, kad viskas vyksta jau amžinybę. Jau tiek daug gerų ir blogų akimirkų prabėgo. Nesbespėju sugaudyt jų visų ir uždaryt smegeninėn.
Ir todėl tikiuosi dar daugiau tų akimirkų. Raginu šitą ratą kartotis vėl. Nes jis geras. Jis atneša daug gero. Ir man to gero reikia.
Hdž. Praeitas pranešimas buvo nr. 300. Kraupu...

po me gra na te

Bet aš tikrai norėjau parašyt tai, kas sukasi mano galvoj dabar. O kas sukasi, nežinau.

our shadows taller than our soul

tokia ohmygod daina- STAIRWAY TO HEAVEN.
Geriau nebūna matyt x)

whatever, kad dailėj buvo tikras faken šit.
ir whatever, kad mano visas galūnes jėgos apleido. Ne, aš rimtai. Silpnos rankos, silpnos kojos. Tik galva nesilpna kol kas.

Atsiplojau iš balos kažkokios ir va lengviau pasidarė.

O dabar bitlai! I'LL FOLLOW THE SUN
one day you will look to see i've gone.
for tomorrow may rain, so i'll follow the sun.

pieno išgerk

Šiandien neįvyko nieko, ką būtų verta aprašyti. Langus nuvaliau. Kilimą išsiurbiau. Perklausiau "Viva La Vida or Death And All His Friends". Pažiūrėjau serialo, kuris man kadaise patiko ir kurį dabar kartoja LTV seriją. Nuvaliau dulkes. Bandžiau antena pagaut LTV bangas. Surinkau obuolius. Sulijau. Bandeles pirkau. Runį išvedžiau. The Office pažiūrėjau. Viskas.

Rytoj irgi neįvyks nieko, ką būtų galima aprašyti. Ir poryt. Ir užporyt. Ir taip toliau. Tai va.

direclty to the target

yup

pažiūrėjus anime filmą arba šiaip peržiūrėjus DAUG serijų per vieną vakaronę galvoj visad lieka daug minčių.
Šįkart tai buvo filmas, žiūrėtas ONLINE.
Tikrai vertas dėmesio žiūrėjimo būdas, turiu pasakyt. Nereikia ieškot torrento, nereikia laukt, kol jis atsisiųs, nereikia išzipint (jei kartais koks mėmė suzipino). Net su tokiu apgailėtinu (kaip sakytų didieji veteranai iš linkomanijos) interneto greičiu kaip manasis filmas greit kraunasi. Man nė karto nesustojo, tik kartais "už kadro" šmėkščioja užrašėlis "buffering video".
Galima net pasirinkti iš kur žiūrėsi (kokioj internetinėj svetainėj video "upoladintas"), yra keli variantai. Vienintelis blogas dalykas žiūrėjime online- kad per dieną gali išžiūrėt 72 minutes. Man tai pasirodė absoliuti nesąmonė, nes kai rodo, kad baigėsi žiūrėjimo laikas iš vienos svetainės, pereini į kitą ir žiūri toliau.
Naa, iš esmės tai peržiūrėjau du filmus. Vieną kiaurai, o kito tik pabaigą. Kam žiūrėt visą filmą, jeigu visa esmė visvien pabaigoj? :D
Ir, aišku, komentarai. Lietuviški komentarai dažniausiai būna geresni už patį filmą (neseniai skaičiau linkomanijoj apie vieną anime filmą atsiliepimus. Jeez, iki ašarų juokiausi :D), bet kitur jie būna labai taiklūs. Pavyzdžiui vienas toks komentatorius pareiškė, kad
"Šį anime žiūrėjau, kai man buvo aštuoneri metai. Prisimenu senus laikus, kai įkyrėdavau mamai prašydamas nupirkti žaidimų. Po to atsižaidžiau ir daugiau nebežiūrėjau. Ir štai dabar, po 13 metų šiaip sau nusprendžiau pažiūrėt šitą filmą ir ką aš matau? Nei vienas veikėjas nė truputėlio nepaseno."
Man irgi pasidarė įdomu. Per visus sezonus (o jų, jei neklystu, yra 12) veikėjai išlieka tokie pat jauni ir gražūs, tik retkarčiais persirengia. Pavyzdžiui Dragon Ball veikėjai sensta, ir gana aiškiai.

So what the hell???

I WANT MY MTV

Dire Straits!

http://www.youtube.com/watch?v=hDpMqKSrr7Y

Money for nothin' and your chicks for free

what the hell?

Dvilypis jausmas kyla iš smegeno. Pojūtis laisvės ir apgailestavimas. Ir noras maniakiškai juoktis. Kaip išprotėjusiai. HAHAHAHA...
Kas gi atsitiktų, jeigu staiga koks nors programeris ištrintų facebooką? |Pusei mūsų matyt depresija atsirastų. Mums jau įaugo maniakiškas noras dalintis viskuo. Dalintis, dalintis, dalintis. waaaaaah. Man jau nusibodo tas facebookas. Nu-si-bo-do.

HAHAHAHAHA....

geros dienos!

Grįžau iš to išsvajoto Vilniaus. Ir ką? Nieko.

Dvi dienos, juoda ir balta. Ryškus kontrastas tarp šitų dienų.
Pirma diena buvo balta. Radau savo Vilnių. Tiesiog atėjau į tą vietą ir pasakiau pati sau - "tai mano Vilnius". Ta vieta- Akropolis. Bet ne tos parduotuvės ir ne tas bruzdesys, o aplinka mane keri. Mane žavi dydis. Negaliu nesižavėti ta gana atokia civilizacija. Apėjau visą Akropolį ir radau vieną vietą, kurios, atrodo, beveik ilgėjausi. Stovėjimo aikštelės kampas, nutviekstas saulės šviesos. Mašinų nėra, pučia vėjas, o šalia mažytis miškelis. Perėjus tiltą yra siauras takelis, kažkur vedantis. Taip ir nespėjau pažiūrėti, kur jis veda...

Antra diena - visiškai juoda. Tik rytas buvo nuostabus. Bet šiaip- nieko daugiau. Katedros aikštėj buvo pilna kažkokių piktų žmonių- vienas supyko, kad nufotografavau, antram buvo maža vietos plačiam šaligatvy, trečias žiūrėjo į mane kaip į kažkokią purviną nusmurgėlę. Nepagerėjo ir dėl to, kad kairys batas nutrynė pūslę.

Jah, faken vasara. Nais :}

so where did we loze our way?

Po lietaus vaizdas nuo mano stogo -pasakiškas. Debesys įvairiausių formų ir spalvų, o nuo Nemuno kyla rūkas.
Na o man visas smegenis iš galvos meta lauk Malcolm Lincoln. Visvien kada nors turės atvažiuot į Vilnių. Kažkaip labai man jie įsivėlė į galvą ir niekaip nenori išlįst. Ir aš pati nenoriu, kad jie išlįstų. Nors nebeatsimenu kada klausiau Siren, žinau, kad nuo jos dešine kūno puse bėga šiurpuliai. O "Where did we loze our way" sukasi ir sukasi mintyse. O playliste sukasi ir sukasi "Veereval Lumel".

Summer :}

let me show you my surprised face

Alternate Reality Dragon Ball Z episode 2
http://www.youtube.com/watch?v=nkMT1RrT2mw&feature=related

and finally
"O man jis patynka.. užmigdo mane, su bučiniu " :DD
http://www.youtube.com/watch?v=adKM-A3HHQs&NR=1

Šuliny gimiau, šuliny ir mirsiu

O taip, pagaliau likau beveik viena savaitgaliui. Seniai laukiu šito. Galėjau, aišku likt visai viena, bet jau geriau biškį pakvaišus teta, negu tėvai.
Dar tik pusė dešimt, turėčiau dar miegot. Jau kokia savaitė, kai nieko įdomaus nesapnuoju.
Bet savaitgalio orai - pasakiški. Apie tokius ir sukosi mintys visą šaltą žiemą. Vakar ėjau gatve ir mane pribloškė viens debesis- taip nerealiai atrodė. Atrodo, ims ir nusileis ant žemės. Taip žemai ir toks panašus į vatos gumulą. O virš jo aiškus ir ryškus dangus.
Rytoj pagaliau dailės peržiūra, baigiasi ir muzonas.
Šitas galas - pats kvailiausias. Lauke šilta ir tiesiog kvepia laisve, o turi sėdėt mokykloj ir klausytis visokių triukų kaip surast kampų dydį, kodėl JAV tokia galinga valstybė ir taip toliau.
Gerai, kai galvoj turi vandenyną.

Jis virš devynių TŪKSTANČIŲŲŲŲŲ !!!!

Can it kick me? Well yes it can.

Še, koks kietas Coldplay darbas:

http://www.youtube.com/watch?v=OjiGhQ8Qm38&playnext_from=TL&videos=oExwMce1AZU

Vos nenusiverčiau nuo kėdės.


I'll be there with you baby through the thin and the thick
I'm gonna clean up all the poo and the sick
I'll be there to make you happy and keep everything clean
I'll change the nappies through the washing machine
'Cause I ain't no baddy, I ain't no baddy,
I ain't no baddy, I am your baby's daddy.
•
My name's Ken and I've got three
do you like being a daddy?
Yeah, definitely!

Coldplayinge žmonės ne iš kelmo spirti

I love my pants, man!