ir vėl, ir vėl, ir vėl, ir vėl... Ir vėl!
Viskas kartojasi.
Ir vėl aš- ne aš, jis vėl numirė, kitas atsibudo, o šunys grįžo.
Ir vėl! Vėl aš kely, vėl galvoj sąmyšis ir vėl viskas kartojasi.
nenoriu kartoti visko iš naujo.
Šįkart bus kitaip, nes man jau tikrai nusispjauti. Taip, bananan. Man nebeįdomi nuomonė. Tegul rėkia, spjaudosi ir kreivai šypsosi.
VVS. Voena - vazdušni - syvi.
Neįmanoma atsiklausyt.

ei! be to...

АССА (ASSA) - 1987 metais pastatytas vienas populiariausių sovietmečio filmų. Trunka 2:23 . Bet nei karto nepagalvojau, kad labai ilgai žiūriu.
Mane pakerėjo Bananano sapnai. Ypač antrasis.
Nors daug sako, kad filmas gana "ugly" , man jis pasirodė... rusiškas. Aš jį atsisiunčiau per kinomaniją. Bet žinojau, kad cojus ten pasirodo pačiam gale, tai nebuvo tokio ilgo bei nuobodaus laukimo "kada jis išeis". Taigi, galėjau žiūrėt blaiviu protu. Aš sakau, kad man patiko. Iš manęs nekokia kino kritikė, bet man įtiko ir nuolat tamsūs vaizdai (sovietai.) ir remarkos, ir Bananano sapnai, ir netikėti spektakliai teatre. Na, po "Igla" tai šitas kūrinys atrodo lengvai suprantamas ir visiškai aiškus. Aš už. Man patinka maištingi sovietiniai filmai.

ACCA - IMDb
Assa - Skalvija
Boris Grebenshchikov (Akvarium) - "Gorod Zolotoj"
Kino - "Peremen"

konec kanikul 1986

"fuck you with all of your shit !!!"

"taip žmonės ir palieka jį, nesuprasdami, kad šis buvo vienintelis ir tikriausias draugas"


Šiandien nešiojau knygas iš lentynų į rietuves ant grindų. Man labai patiko, nes pamačiau, kiek man dar reikia perskaityt. Ir man pasidarė labai gaila tų, kurie knygų neskaito. Man atrodo, kad būtent knygos (ne knygos, o jų turinys) užpildo žmogaus protą ir deda pagrindus kūrybai ir šiaip pasaulio suvokimui.
Nu jo, šiaip kai pagalvoji, tai visą tai kalba kažkokia eilinė trylikametė, kuri nelabai supranta kas per velnias yra šitas pasaulis ir apsimeta, kad labai supranta viską. Ups.

"baltas sniegas, pilkas ledas
ant sudaužytos žemės
kaip antklodė
čia miestas ant kelio
ir virš miesto debesys
slepiantys dangišką šviesą
o virš miesto- geltona migla
miestas jau tūkstančius metų
gyvena po žvaigžde
vardu Saulė..

ir du tūkstančius metų čia karas
karas dėl nežinomos priežasties
karas- jauniems
kaip kova prieš raukšles
raudonas, raudonas kraujas
po valandos susigėrė į žemę
po dviejų jau buvo žolė ir gėlės
po trijų žemė vėl buvo gyva
sušildyta spindulių žvaigždės
vardu Saulė...

ir mes žinom, kad taip visad buvo
kad fortūna myli tą,
kuris gyvena pagal savas taisykles
tą, kuris miršta jaunas...
jis nepamena žodžio "taip" ir žodžio "ne",
jis nepamena titulų ar vardų,
jis galėtų pasiekti žvaigždes
nesuprasdamas, kad tai tėra svajonė
sudegtų, susivltų žvaigždėj
vardu Saulė..."

PEREMEN

Vis dar klausau Kino. Jie pralenkia visus visus. Jie mano herojai. Galbūt paskutiniai herojai? :)

"Перемен!" требуют наши сердца.

"Перемен!" требуют наши глаза.
В нашем смехе и в наших слезах,
И в пульсации вен:
"Перемен! Мы ждем перемен!"

Taip taip, rusų aš nesimokau, bet Kino tiesiog verčia bent jau raides pažinti.

O praeitą savaitgalį žiūrėjau Igla. Irgi kažkoks nerealus filmas. Tikrai geresnis už daugelį dabartinių, nors filmuotas buvo 1988 metais.
Jo, žinau, kad apie viską kalbu perdėtai :D

Good morning to you, our last hero!
Good morning to you and those like you,
Good morning to you, our last hero!
Hello, last hero...

tikslo tikslų tikslai

susipažinau su filmu, kurį vakar atsisiunčiau. Iš kažkokios atsisuktos vietos atrodo, kad bus kietas.

jau laukiu savaitgalio :))

post scriptum. kažkurią dieną ėmiau gailėtis, kad negyvenu tada, kai Viktoras Cojus buvo gyvas. Rimtai užsikrėčiau Kino manija! Цой жив! :D

OMGWTFBBQ

šį antradienį su seseria žiūrėjau filmą, kuris tikrai.. geras. Vienas iš tokių, kuriuos žiūrint šiurpuliai bėga.
Requiem for a Dream.

do not

Buvau kine šiandien. Žiūrėjau Iron Man 2.
Man atrodo, kad filmas neblogas. Daugmaž nebuvo to nuobodumo, kuris būna antrose dalyse.
Bet ir nebuvo tokios nuolatinės įtampos, kuri buvo pirmoj daly. Kai žiūrėjau pirmą dalį, tiesiog negalėjau mąstyt apie ką nors kitką ir iš jaudulio net drebėjau. Šiandien tik vienoj vietoj buvo baisu.
Bet apskritai... pirma dalis geresnė.

Kaita metų ar dar velniažin ko.

Mano nuotaika keičiasi kas tris valandas ar mažiau. Teko patirt tokį jausmą? Baisiai baisiai užknisa. Ryte buvau normaliai. Paskui staiga pasidariau beviltiška. Po Fizikos vėl buvau normali, o po muzikos tryškau džiaugsmu. Nesąmonė kažkokia.
"Choristo" vertinimas- puikus. Prancūziškiems filmams neprilygsta niekas. Jie visi turi kažkokią mintį, nors ir labai menką, bet mintį. O perteikimas toks lengvas. Siūlau.
Atgavau savo mieląjį grotuvą.
O mano smegenai tuoj persipildys greičiausiai. Informacijos perteklius. Bžž. Apsinešus vaikštau. Pumpuoju į save Dbz, Anglų, Vokiečių, Redhotchilipepersus, Frazferdinandus ir Radioheadus. Nieko naujo šiaip.
Uh, tikiu mokslininkais, kurie sako, kad mūsų smegenai talpina baisiai daug informacijos. Vieno terabaito manau nepakaktų.

Mano dieną valdo Coldplay- I Ran Away. Salomėjos pasiūlyta madonnos the power of goodbye kažkokia keista daina. Nesiūlau.


I ran away from you, that's all I ever do.
maxima susitikimo.