Bransonas ir pienas

Štai ir prasidėjo - paskutinė mokslo metų savaitė. Vieniems pilna rūpesčių, kitiems nuobodulio, dar kitiems - įtampos ir egzaminų laukimo. Ne, iš tikro tai visiems viskas jau nusibodo. Negaliu sulaukti, kada galėsiu nebesiruošt kitai dienai ir atėjus ryte nematyt tų įgrisusių veidų.

Porą dienų iš eilės miriau. Kažkaip sugebėjau išeit iš kraštų ir pradėjau svaigt, kaip viskas blogai. Dabar po biškį atsigaunu. Žinau, kad viskas gerai, kai užsimanau pasiųst žmones po velnių.

Truputėlį gaila, kad ne geriausios nuotaikos atsisveikinam. Gal čia mano bėda.
Kažkokia ūkininkė nedavė Bransonui pieno. Gera naujiena. Įdomiausia skaityt komentarus delfy. Aš nežinau, ar esu sveiko proto, ar durna, bet tiksliai žinau, kad delfy komentarų skaityt nevalia. Nesvarbu, koks straipsnis - visada viskas blogai ir blogai ir blogai. Kažkaip nesusilaikiau nepaskaičiusi nuomonių apie šitą pieno situaciją. Nieko naujo. Kaip visada - durna, sovietinė boba, kuriai net milijardieriai ne lygis.
Aš tai ją palaikau. Galima visaip šitą įvykį suprast. Juolab, kad kitame straipsny moteriškė pateikė argumentų, kodėl nedavė pieno. Bet kaip visada - paskaitom antraštę, pasibaisim, kokia LIETUVA (ne mes,  o Lietuva. Lyg Lietuva - ne mes) kaimiška ir parašom smerkiantį komentarą neperskaitę kitų 3 straipsnių. Ai, tiesa. Visiems labai kliūva Lietuvos kaimiškumas. Kad Lietuva yra kaimas - tiesa. Trečdalis gyventojų dar gyvena kaime ir reiktų tai saugoti, nes nedaug valstybių apskritai tebeturi normalius, natūralius kaimus. O ir šiaip, istoriškai - visad tik Lenkija, Lenkija. Lietuva buvo provincija, tai ir dabar yra ir nėra čia ko verstis per galvą stengiantis tapti, kuo nesi. Va, apsilankė toks Bransonas. Taigi smagu. Vadinas, esam žinomi. Lietuva yra išskirtinė valstybė, tai ir žmonės išskirtiniai.

Ne, niekada nebūsiu politikė.