Bit of hope

Mažytė dalelė vilties mano gyvenime. Nors viltis- durnių motina, ji niekad nemiršta. Turiu mažytę dalelę vilties, kad viskas baigsis. Kad gyvensiu sau ramiai ant stogo,kad šalia manęs bus žmogus, kurio labiausiai reikia. Viltis, kuri tikisi visa ko geriausio. Viltis verkti džiaugsmo ašarom.

Give me bit of hope now, help me through the night

Šitie žodžiai man per daug gražūs, kad juos suprasčiau.
Taip,ta daina per daug graži eurovizijai.
Jos klausant tiesiog atsiduri ten. Ne ant stogo, ne ant violetinių kalvų, bet ten. Ten, kur viskas tobula. Kur nėra jokių bėdų, rūpesčių. Kažkur aukštai, kur niekas tavęs nemato. Kur pasijunti esąs reikalingas tik pats sau. Pasauliui tu- niekas, bet be tavęs tas pasaulis neegzistuotų. Mažumos nano.
Taigi, sėdi ten aukštai, žiūri į pasaulį, gyveni santaikoj su pačiu savim. Ir turi šalia kažką tobulą ,kuris visada suprastų.
Ar jums taip nebūna, kad paima kažkoks nervas kai nesiseka, kai viskas blogai ir nori pasiguost, o tas, kuriam bandot pasiguost pradeda patarinėt?
Norėčiau rasti tą kažką tobulą. Tobula būtų tada, kai galėtum išsakyt viską, kas galvoj susidėję ir nesulaukt patarimų.

Siren in my head is making awful sound

Viltis mano galvoj kaip sirena. Sklinda bangom, atsimuša ir grįžta.

derlius

Atėjo laikas sumaterialėti- peržiūrėt ką gavau per gimtadienį.
1. Asilą
Dovana nuo Raimos. Paprasta ir miela :}
2. Gėlių
Nuo tėčio :D Pakalnutės-kvepia labai skaniai...
3. Runis
Dovana, dovanota likus mėnesiui iki gimtadienio :D Vargšas šuo.
4. Rolikai :/
Eglės dovana. Klaikiau aišku nebūna, bet bent turėsiu ką veikt. Paskui pačiūžom lengviau bus čiuožt.
5. Pagalvė.
Garsioji dormeo memosan... Jono išmislai.

Loaded with zoul

Net eurovizija suteikia šansų rasti gerą muziką!
Malcolm Lincoln tikrai gera grupė. Nors ir negaliu rast iš kur gaut visą jų albumą, vienintelį kol kas, bet išklausiau dvi dainas, kurias pavyko rast.
Ir jos nuostabios!

Me ztill ztands
Loaded with zoul

vikipedija rašo, kad jie groja "electro pop". Neseniai atradau šitą stilių. Ir jis mane patraukė savon pusėn

TDK

Labai labai seniai užmirštas jausmas išlindo. Toks senovinis ir geras. Kvepia duona, dangum. O galvoj ramybės neduoda tokia paprasta daina - Siren . Taip, žinau, eurovizija. Žemas lygis. Sako,kad šita daina per gera eurovizijai. Man irgi taip atrodo. Priverčia galvot.

O šiaip tai panika tebetupi kertėj galvos ir panikuoja. vis dar.

Damn it, prabėgo ir šitas savaitgalis. Aaaabsoliučiai nieko nepadariau. Bet nieko. Iš manęs kažko daugiau tikėtis, negu nieko nedarymo savaitgalį vargu ar verta. Bent mongolus nukariavau :D
Apžvelgiau stovyklos programą:

1 DIENA 00.30 val. išvykstame iš Lietuvos. Atvykstame į Krokuvą. Man įdomu, tai kiek gi važiuosim į tą Krokuvą, jeigu išvažiuojam pusę pirmos?

2 DIENA Traukiniu vykstame į Žemųjų Tatrų nacionalinį parką „Slovenskij Raj“. Žygis Hornad upės kanjonu. Maudynės vandens atrakcionų parke „Aqua city“ Pobrade.

3 DIENA Traukiniu vykstame į Stary Smokovec miestelį. Vakaras prie turistinio laužo. Ir miegosim palapinėse, tikiuosi :)

4 DIENA Autobusu vykstame į Bielianska jaskyna urvus. Plauksime mediniais plaustais Dunajec upe. Jesus Christ. Urvai kaip urvai, bet MEDINIS PLAUSTAS?

5 DIENA Maršrutas į Mlynicką Doliną, Skok krioklys, viršūnės :Satan (2421 m.), Štrybski štit (2381 m.), Velek Soliskom (2412 m.). Trys viršūnės per vieną dieną ^^

6 DIENA Žygis Staryj Smokovec rajone. Pakilimas funikulieriumi į 1285 m. aukštį ir keliavimas kalnų kelias link Obrovskij krioklio, Zamkovsheho chata. Vakaras prie laužo su vietiniais alpinistais. Su tokiais senai žiniuoniais ilgom barzdom, kurios jau susisukusios į dredą...

7 DIENA Ryte žygis po apylinkės kalnus. Ruošimasis išvykimui. Vakare išvykimas į Lietuvą.

8 DIENA Vakare grįžtame į Lietuvą. Visą dieną sėdim autobuse.

Šuliny gimiau, šuliny ir mirsiu

O taip, pagaliau likau beveik viena savaitgaliui. Seniai laukiu šito. Galėjau, aišku likt visai viena, bet jau geriau biškį pakvaišus teta, negu tėvai.
Dar tik pusė dešimt, turėčiau dar miegot. Jau kokia savaitė, kai nieko įdomaus nesapnuoju.
Bet savaitgalio orai - pasakiški. Apie tokius ir sukosi mintys visą šaltą žiemą. Vakar ėjau gatve ir mane pribloškė viens debesis- taip nerealiai atrodė. Atrodo, ims ir nusileis ant žemės. Taip žemai ir toks panašus į vatos gumulą. O virš jo aiškus ir ryškus dangus.
Rytoj pagaliau dailės peržiūra, baigiasi ir muzonas.
Šitas galas - pats kvailiausias. Lauke šilta ir tiesiog kvepia laisve, o turi sėdėt mokykloj ir klausytis visokių triukų kaip surast kampų dydį, kodėl JAV tokia galinga valstybė ir taip toliau.
Gerai, kai galvoj turi vandenyną.

būsimuoju laiku

Vėl užlipo tas jausmas, visiškas laukimas. Jau matau žydrą dangų su keliais debesim, šviečia saulė, o aš sėdžiu kažkur pievoj viena. Arba dar geriau- matau kalnus iš autobuso lango.
Vasara pagaliau nebe už tų kalnų.

o dabar shut down'as

tik kojines duokit, prašau

Be keturiasdešimt vienos minutės vienuolika, aš kuo toliau, tuo ilgiau trūnau prie dulkių siurblio garsą skleidžiančios dėžės iš kurios kyšo laidas o po kojom girgžda nuo batų nusigramdęs smėlis.
Apsisprendžiau, kad pribrendo reikalas pažiūrėt pagaliau New Moon. Turbūt paskutinė būsiu žiūrėjus. Alebataya, koks skirtumas. Žinau, lopiškas tas filmas. Bet ką jau padarysi.
Tas mokslo matų galas baisiai ilgai užsitęsė, kaip kokia ilgai kramtyta guma išimta iš burnos ir tempiama smalsaus vaiko. Kur mano ragatkė? Taukšt krito vaikas ant šalto betono ir išmetė gumą. hahaha.
Visi vaizduojasi kažkuo, ko patys nepažįsta. Deja, aš ne išimtis. Bet stengiuosi būt kietas diskas ir kaupt informaciją. O ne dalintis. Gal aš jiems ir atrodau tylenė mėmė iš šulinio ištraukta, bet man jie patys atrodo kaip pasiklydę miške ir apgaudinėjantys patys save- "aš juk žinau kelią".
Kiautai sušikti. Velniop juos visus, skerst ir įdaryt kaštonų uogiene ftw.

BAHAHAHA. DVĖSKIT.

omg he's over 9000

Šiandien ilgai sėdžiu... prie kompo.
Na ir kas. Visvien iš manęs nieko doro neišeis.

http://www.youtube.com/watch?v=8hT73pueR3s&NR=1
Šita daina mane nužudys po kokios savaitės.

omg it's over 9000

Mažiausias iš mažiausiųjų.

Baigiau skaityti tą mielą knygą- "Jūsų pasąmonės galia". Kaip jau minėjau,tai ji tikrai įsiėda į smegenis ir duoda per galvą.
O toliau bandysiu skaityt "Sofijos pasaulį".
Savaitgaliai neįtikimai greitai prabėga...

Vasara jau čia pat.. po 16 dienų. Tiksliau tariant, po 27. Visas mėnuo dar. Kas tas mėnuo..šapas eilinis.
Per paskutinę mankštą susimąsčiau, kaip greitai tas prakeiktas laikas bėga. Gulėjau toj neįtikimai ramioj vietoj, ligoninėj ir galvojau, kad kai baigsis šiandienos mankšta, daugiau čia nebeateisiu. Prabėgs 10 minučių, 20, pusvalandis. Valanda, dvi. Ir taip vis labiau tols nuo manęs šita akimirka. Ir tik tols, nebeartės daugiau. Taip nesuvokiama ir gražu.

Naktis jau. Norėčiau galėt nemiegot. Sėdėčiau ant stogo ir spoksočiau į miegantį miestą. Savo mažytį miestelį, kuris tėra taškelis Žemės planetoj. O aš- iš viso niekas šitos visatoj. Mažiausia dulkė. Mažumos nano.

Ir šiandien į ligoninę atvežė kažkokį jaunuolį, be sąmonės, nuo vaistų. Kas turi atsitikti, kad imtumeisi tokių priemonių? "Gal jis tik norėjo apsisvaigint" - sako žmonės. Gal. Jis pats tik težino.

"Jūs esate vienintelis mąstytojas savo visatoje..."
Aš esu vienintelis mąstytojas savo visatoje. Aš nusprendžiu ko man nekęsti ir ką man mėgti. Tik aš galiu pasiduoti emocijoms arba atsispirti joms. Tik aš galiu kontroliuoti savo visatą, nes joje esu dievas.

Pirmos valandos daina:
Blue Foundation- Bonfires. Sukelia prisiminimų audrą. I said it again.

Jis virš devynių TŪKSTANČIŲŲŲŲŲ !!!!

Annihilation

Oh my fucking god.
Siaubas kažkoks.

1.Technologijoms nenusipirkau siūlo- likau įkalinta 50 cm ruože, kai kiti jau yra 80 cm ruože.
2. Technologijų dvi pamokos...
3. Lt kontrolinis. Bent jau tiek gerai, kad auklėtoja yra ŽMOGUS.
4. Dar vienas 45 min. trukmės nervų gadinimo seansas- vokiečių kalba.
5. Matematika lyg oazė vidury dykumos...
6. ...o kalbant apie geografiją, tai čia slypi mano tragedijos esmė.
Taigi, pradėsiu nuo pradžių.
Antradienį mūsų mokytoja geografijos nusprendė surinkti pratybas. Ji sakė, kad vertins be gailesčio, nors visa klasė padarė tik vieną puslapį iš dviejų reikiamų. Aš šiek tiek pazyziau, kad tikrai dirbau ir tikrai nespėjau, nes nenorėjau 5 gaut. Bet susitaikiau su šia mintim ir užmiršau šitą dalyką iki ketvirtadienio.
Ir štai šiandien ramiai išsitraukiu geografiją... ir ką randu? Pratybas!...
Dabar nervuojuos visa, ką daryt. Nes ta baisi mokytoja rašo 2, jeigu neatneši pratybų. O aš dar ten zyziau jai į ausį. Nusprendžiau atsakinėt.. bet kas iš to...

Žodž, man šakės.

This is just getting dumb.

Btw, piešta ne mano.

o aš visada gyva

nutariau parašyt kažką protingo. Na, aišku, tokiai vėplai kaip aš tai gana sunku.
Bet pabudo tas seniai pamirštas jausmas. Kažkur giliai užkastas. Uch, kaip giliai. Kaip jaustum visą pasaulį. Tokia harmonija, santaika ir begalinis intelektas.
Ta knyga tikrai veikia. TIKRAI. TIKRAI.
Joje skatinama mąstyti apie gerus ir tobulus dalykus. Apie gydomąsias jėgas. Aš taip ir mąsčiau. Ir štai, kas išplaukė iš tokio mąstymo. Jausmas, kurį jau buvau pamiršus.
Harmonija... Nors toks mąstymas šiek tiek prieštarauja mano pamėgto mąstymo būdui, bet man tai pavyko suderinti. Atsirado harmonija.
Taip taip taip taip taip, 00.42.
42 yra mano skaičius.
Galėčiau laisviausiai sėdėt iki trijų.
Po hm..... 16 dienų mano gimtadienis :D

nesąmonės

Manau, kad šitas blog'as taps mano užrašų, kai buvo keista nusiteikimas, krūva.
Tos dvi dainos priverčia mane atsijungti. Visiškai, tobulai. Profesionaliai. Lyg atsivertų durys į pasąmonę. Lyg tos dvi dainos plauktų tiesiai į pasąmonę, atsimuštų tiesiai į nervą, nepereidami ausų. Jausmas, kurio neįmanoma aprašyti. tiksliai. Lyg kiltum, kažkas norėtų iš tavęs ištrūkti, nori rėkti.
Bet klausant šitų dainų jausmas ne toks.
Jausmas toks, lyg pilve būtų daug atliekų. Ne šiukšlių, bet nuotrupų. Daugybė gerų akimirkų. Tos dvi dainos muša į galvą, tiesiai per visus nervus varo į smegenis ir sukelia tą jausmą. Lyg neegzistuotum dabar. Du kūriniai, kurie neša į praeitį. Ant bėgių, parodo kelią, kuris niekad nesibaigia. Nuneša į žalią pievą, kur matai save lakstančią. Jausmas, už kurį nėra nieko geresnio.
Kažkas panašaus būna žiūrint Violet Hill klipą. Violetinės kalvos yra vieta, kurioje atsidūrus aš greičiausiai perprasčiau viską, ko nesuprantu. Ant tos kalvos matyčiau visą savo gyvenimą, tapčiau vaiduokliu... Tai suknistai tobula.
Bet, deja, gyvenu šią akimirką. Ir laukiu. Ko laukiu? Kol nulūšiu. Miegas man yra tobuliausia būsena, o sapnai man kaip narkotikas.
O atsijungimas yra antra būsena po miego. Norėčiau nors vieną dieną būti vaiduoklis, stebėti viską iš šono. Arba dar geriau- kompiuterio ekrane. Bet atsijungti tai nereiškia stebėti kitus. Atsijungti... tai iki pusės dviejų žiūrėti dragon ball arba šiaip, maklinėti visur.

O šiandien pradėjau skaityti... "Jūsų pasąmonės galia".

1. Plaid- Zamami
2. Ellen & Allien Aparat - Edison
3. Coldplay- Violet Hill

yeah kanji arba čia kostiumas toks, durniau.

Taip taip, savaitgalis atėjo ir čia pat praėjo. Ir negrįš. Tikiuosi.
Permečiau mintyse visą praėjusią savaitę. Ir ką pamačiau? Nieko. Nani mo. Visiškai absoliučiai niekuo neišsiskirianti savaitė. Na, gal iš šono žiūrint ji išsiskiria. Bet iš mano pusės tai visiškai jokio kablio.
Žinot, nenoriu pasirodyt kaip kažkokia nupušus durnė, bet kiekvienam žmoguj galima įžvelgt kažką gražaus. Ir aš visai neturiu galvoj to ale "vidinio grožio". Turiu galvoj išvaizdą. Tai va. Net pamačius kokį iš pirmo žvilgsnio negražų žmogų į jį tereikia įsižiūrėt. Geriausia tai nuotraukoj arba filme. Daug žmonės praranda skubėdami ir neįsižiūrėdami į veidus.
Ir šiaip, į viską, ką matai tereikia atidžiau pasižiūrėt. Pasikartosiu- šįkart šneku visai ne apie jausmus ir panašiai. Šneku apie išorę. Taigi, tereikia įsižiūrėt. Niekas nepagalvoja, kiek daug gali pasakyti detalės. Pavyzdžiui sienoj. Įsižiūrėkit į sieną. Kiek daug įbrėžimų, taškelių, dėmelių... Ir viso to mes nematom. Praeinam. Skubam.
Tas pats ir su muzika tiesą sakant. Tereikia atidžiau įsiklausyt, surast kažką, kas paslėpta trečiam plane. Bosinę gitarą, kurios niekas aiškiai negirdi, bet be jos kūrinys būtų lyg be fono, be pagrindo. Ar kokį šniokštimą, tą patį pagrindą.
Žodžiu, pabandykit nors kartą į ką nors įsižiūrėt. Tai netrunka labai ilgai. Tik detales reikia pamatyt.
-
-Šventas Petras.
- Betmenas.
- Nu, tai ką čia darai?
- Numiriau, ir pakliuvau į dangų.
- Nepakliuvai dar. Čia tik registratūra.
- Nu tai.. registruokit.
- Negaliu. Čia rašo, kad daug žmonių užmušęs esi.
- Bet jie buvo blogi žmonės.
- Bet tai vistiek žmonės gi.
- Bet tai nusikaltėliai buvo.
- Policija tegul su nusikaltėliais tvarkosi.
- Tai kad...
- Skaičiai kalba už save. Virš 200 užmušta, 370 sužeistų. Tavo vieta pragare. Tu ten pritiksi su šitais savo ragais.
- Čia ausys, ne ragai!
- Kokios dar ausys? Tau ką, savų ausų maža?
- Čia kostiumas toks, durniau!
- ...
- ...
- Nepatinki tu man. Keliausi kai kur baisiau, nei pragaras.

http://www.youtube.com/watch?v=ePTs_ZLJ--0