rykliukas

Tai va, per kokią savaitę nieko nerašymo susimetė kelios išganingos mintys smegeninėj. hm. Gerai jau. Ne visai mintys. Ir ne visai išganingos. Ai. Whatevs.
Pirmyn.
Taigi, pradėsiu nuo to, kad nežinau nuo ko pradėt. Tolimiausias įvykis, kurį valioju prisimint, tai kaip gavau šeštą. Ne į dienyną, bet visvien šešetą. Šūūūds. Pirms šešets manam gyvenime. Esamuoju momentu labai susinervinau, bet paskui, kaip visada dumblas nusiėda (nusėdoooo) ir ramiau žvelgiau į tą gaivališką įvykį.
Tada aš ilgą laiko tarpą nieko neatsimenu.
Gerai, ne taip, kad visiškai nieko, bet nieko įdomaus.
And theeen... Prasidėjo neaiškus savaitgalis. Tiesiog gryniausia beprasmybė. Man buvo privaloma jį ištverti, nes reikėjo pas ortodontę. Ji mane žiauriai iškankino.Rimtai. Netgi sakyčiau labai rimtai. Grūdo man burnon tokį kraupoką daiktą, kuris neatitiko dantų vietos. Pasekmė buvo tokia, kad pradėjau verkt iš skausmo (!) . Taigi, po kelių nesėkmingų bandymų tą šlyštynę užmaut ant dantų mane paleido.
Po kankinimo skausmu sekė lėtas kankinimas bukagalviškumu. Važiavome į Klaipėdą kažkokiais labai neaiškiais keliukais. Kelionė truko, jeigu neapsiriksiu, penkias valandas, jei ne dar daugiau. Tai buvo labai vykęs narvų tampymas.

Taip. Kaip visada, ką norėjau parašyt pamiršau. Bet iš to, ką norėjau parašyt atsimenu kažkokius tag'us. Tai gal kažką pavyks iš jų susidėlioti:
Tualetinis popierius, Šerlokas Holmsas, Blog'as, mažas tualeto kambarys.

Ką nors sako..?

jauku

kokių keistų jausmų žmonės turi. Tikriausiai pusės jų nesame patyrę. O blogai, kad nesame. Jausmo negali apibūdinti. Pavyzdžiui jausmas "kvepia senove" arba "nostalgija". Įmanoma tik sugalvoti kažkokius žodžius, taikančius maždaug ten, bet neįmanoma žodžiais pasakyti tiksliai ten.
Ir jausmas kartais atsiranda iš niekur, be jokios priežasties. Tai keisčiausia. Tiesiog būni ir staiga pajauti, kad jausmas apima viską aplink. Suvoki, kad jis trumpalaikis ir tai dar labiau sustiprina pojūtį. Trumpalaikis jausmas pats geriausias. Jo gauni paragauti tik trumpam, bet jį norisi pakartoti dar kartą. Kad ir kiek bekartotum, jo visvien norisi dar.

Jauku. Naktis šiaip yra jaukus daiktas. Nakty gali pajaust harmoniją. Ypač tada, kai tyliai kur nors eini. Stengiesi dėl visų eiti kuo tyliau ir jauti, kad naktis šypsosi šalia ir bando tau pakišti koją. Bet ne pikta valia. Draugiškai.

Taip taip. Viskas blogai, bet aš laiminga. Žinau, kad ištversiu :)

laikas,viltis ir ..skaičiai?

Krhhgdzž, tobulas žodis.
Tai kaip jums laikas eina? Man tai katastrofiškai greitai. Ir tuo pat metu varginančiai lėtai. Rimtai. Siaubas ima viršų, kai pagalvoji,kad jau Spalis. Mokausi jau šešias savaites. Greičiau jau TIK šešias savaites. O kiek aš jau padariau per jas... Atrodo, kad viskas vyksta jau amžinybę. Jau tiek daug gerų ir blogų akimirkų prabėgo. Nesbespėju sugaudyt jų visų ir uždaryt smegeninėn.
Ir todėl tikiuosi dar daugiau tų akimirkų. Raginu šitą ratą kartotis vėl. Nes jis geras. Jis atneša daug gero. Ir man to gero reikia.
Hdž. Praeitas pranešimas buvo nr. 300. Kraupu...

thats all

viskas, galvoju. Mano misija baigta. Galiu ramiai eit miegot.
Na bet negaliu eit miegot. Tiesiog negaliu. Nors nuo tada, kai perskaičiau "jūsų pasąmonės galią" galiu užmigt net su labiausiai dūzgiančia galva, dabar aš negaliu eit miegot.

DABAR viskas yra tobula. Tobula akimirka. Prislopintas aplinkinis triukšmas, maloniai dūzgianti dėžė, šiluma, vaizduotė. Tobulybė. Šalta, vaisku ir viskas didelėje erdvėje. Pieva, akmenys. Gyvūnas. Debesys, saulė. Vėjas, gairinantis veidą ir šiaušiantis plaukus. Magiški skaičiai ir retos akimirkos.

"spend your whole life living in the past.
going nowhere fast"

Coldplay- Glass Of Water. Idealiai tiko šitie žodžiai nuotaikai.