už lango saulė, už lango šviesa - diena.
Na, o aš visada mėgau naktį.
Ir mylėti naktį yra mano reikalas.
Ir slėptis šešėliuose - mano noras.
Myliu naktį dėl to, kad mažiau mašinų.
Myliu cigaretės dūmus ir pelenus.
Myliu virtuvę, nes ji saugo paslaptis.
Myliu savo namus, bet vargu, ar rimtai.
Ir ši naktis ir jos elektrinės šviesos šviečia man į akis.
Ir ši naktis ir jos elektrinės šviesos šviečia man į langus.
Ir ši naktis ir jos elektrinis balsas traukia mane pas ją.
Ir nebežinau, kaip išgyventi kitą dieną.
Aš vienas, bet tai nereiškia, kad vienišas.
Mano magnetofonas kvarksi apie dienos džiaugsmus.
Prisimenu, kad rytoj manęs laukia keli draugai.
Ir kava garsioj kavinėj sušildys mane.
Galima gi visaip čia suprast, tai aš suprasiu, kaip man patogiau. Man šiaip patinka naktis ir išties dėl to, kad mažiau mašinų. Ir elektrinės šviesos gražios. Ir tikrai kartais (dabar, tarkim) nebežinau, kaip išgyventi kitą dieną reiks.
O kartais žmonės pamiršta, kad mylėti naktį yra mano reikalas - jie pradeda aiškint, kad turiu daryti kažkaip kitaip, ne taip, kaip aš pasirinkau arba man patarė protingi asmenys. Jų reikalas mane kaltinti, o mano reikalas likti savo pozicijoj.
aš vienas, bet tai nereiškia, kad vienišas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą