7

taip, šalta. Nesiginčysiu.
Bet man taip patinka, kai šalta ir sausa. Visi sako "kaip šalta", bet užtat visi pilni jėgų. Kai būna šlapia ir šalta, visi šniurkščioja nosimis ir maukia arbatą. Ir būna paniurę. Nes dangus pilkas.
O šiandien štai buvo labai gera. Šalta taip, kanda į nosį. Šalikas sušlampa ir apledėja nuo kvapo. Ir dar dangus toks giedras, lyg tas šaltis būtų visus dangaus kūnus suvaręs kažkur. O žvaigždės į vakarą taip gražiai spindi. Ėjau piešti ir kaip tik saulė leidosi, tai vienoj pusėj dangus buvo visas raudonas, o kitoj - juodas. Ir per baltą rūką. Jau net nekalbu apie rytus, kai iškišu dar šiltą nosį pro duris ir užsimiegojusi pažvelgiu į dangų.  Tikrai kvapą užima. Medžiai apšerkšniję, viskas paskendę keistam rūke ir kyla saulė.

Tai tokią nuostabią aplinką suteikia šaltis. Apskritai, šaltis man patinka. Taip, visai nesmagu, kai nušąla pirštai  arba dar kas blogiau, bet apskritai. Susimuturiuoji į visokiausius drabužius, apsikabini puodą ir rašai ką nors.

Maniau, kad šiandien bus labai liūdna. Visiškai nenorom pėdinau sau į dailę ir gailėjausi, kad neturiu nieko gero paklausyt. Tai dabar susirinkau: Subscape - mielas ausiai dubstepas, Slowdive - miela ausiai ir raminanti dainelė; Peter Gabriel - žiūrint į žvaigždes; Simon&Garfunkel - kažkur girdėtas, klausai ir neprisimeni, kur; The Who - kai valaisi dantis, netikėtai išgirsti ir  bėgi pasiklausyt; Kino - žiūri į dangų ir grožiesi; Kavinsky - kai mielai liūdna.
Va tokia štai šiandien mano maža kolekcija.

Užėmiau antrą vietą LitBO'46 mieste:
aplenkiau savo didžiausią konkurentą,
pirmą kartą gyvenime šokinėjau iš džiaugsmo.