pasilikau sau 15 minučių.
Atsidariau šitą lapą. Vėl noriu kažką parašyti, bet galvoje beveik pulsuoja įkyri mintis, kad reikia susigalvoti paprastą temą.
Noriu atlikti kažkokį iššūkį. Turiu porą 24 kadrų juostų. Galvojau daryti 24 dienų iššūkį - 24 dienas iš eilės fotografuoti tą patį gražų vaizdą nuo kalno į miestą. Žiemos vakarą, kai pareinu namo, dar kurį laiką stoviu ant to savo kalno ir žiūriu. Tikrai gražu. Paskui galėčiau sudėti į vieną failą ir būtų gražus darbelis.
Dar į savo popierinį dienoraštį kasdien stengiuosi užrašyti 1.visa, kas įvyko gera; 2. kas gero atstitiko man; 3. ką sužinojau; 4. ką supratau.
Aišku, didžiausias mano iššūkis yra trečiadieniai, kadangi jų negalima palengvinti. Privalau eiti ir kantriai daryti savo diplominį. Kuo toliau, tuo labiau jis man patinka. Tos vielos. Manęs klausė, ar pasiilgau vielų. Sakiau, kad nelabai, bet jas lankstyti išties malonu. Vėliau rankos kvepia tom rūdim ir geležim.
Prasidėjo ligų metas. Visi serga. Nagi žiema, vis dėlto. Visa šeima snargliuojasi.
Prasidėjo olimpiadų metas. Olimpiados yra baisiai smagus dalykas. Visų pirma, nereikia į mokyklą. Keltis galima valanda vėliau. Nereikia nieko mokytis, nes vis tiek nieko jau neprisimokysi. Ir apskritai, geras jausmas eiti kažkur, kur eina protingi.
Man baisiai pakenkė atostogos. Dabar kasdien pasvajoju apie poilsį, nors net nepavargau. Ir blogginu visą laiką. Ne namų darbus darau. tingiu.
Šiandien trečiadienis. Kaip jau sakiau, sunki, bet maloni diena. Trečiadieniais ne tik diplominį darau. Dar einu į meno teorijos paskaitas.
"Laimė yra absurdas" - dėstytojas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą