Pasihipnotizuokitės save, pasižiūrėkit, kaip gražiai žmonės šoka. Kai žiūrėsit, galvokit, kad po 5 milijardų metų Saulė pradės plėstis ir praris Merkurijų. Galvojat, kad ai, vis tiek mes jau būsim mirę. O gal jau būsim prisikėlę? Įdomu, kaip ten anoj pusėj gyvenimėlis.  Fizikos vadovėly neparašyta, kad Venera sukasi į kitą pusę. Apskritai, anot to vadovėlio, Plutonas - planeta. Nepriklausanti jokiai klasei. Ot buvo laikai Plutonui - vienas, laisvas, kaip paukštis. Skrieji ramiai aplink Saulę ir nesuki galvos, kad reikia bendraut su kitomis savo klasės planetomis... Geri laikai baigėsi ir Pultonas tapo planeta nykštuke. Jam dabar tenka kalbėtis su kitom planetom nykštukėm, stebėtis dujinėm planetom ir svajoti apie Žemės tipo planetas. Neįtikėtina, kad kažkada žmonės manė, jog viskas sukasi aplink Žemę. Akivaizdus egoizmo ženklas. Viskas sukasi aplink mus. Ak, tiesa, Uranas turi sukimosi ašį, beveik lygiagrečią orbitos plokštumai. Jeigu mes tokią turėtume, ar Australija būtų rytų ašigaly? Rytoj mano gerbiama (ne) klasiokė pristatys savo skaidres, kitaip tariant wall of text, apie Plutoną. Aš ją draugiškai įspėjau, kad Plutonas, drauge mano, nėra planeta. Ji pasakė koks skirtumas, pasižiūrėjo tuo firminiu "tu durna" žvilgsniu ir savo bioelektormagnetiniu lauku nustūmė mane šalin.   Hm, jeigu turėčiau ypatingai stiprų bioelektromagnetinį lauką, galėčiau sutrukdyt wi-fi veikimui?