So the arrow shot right through her heart and rocked her to the core
And she fell so deep like she had never fell so deep before
But the pain was almost unbelievable
When the end was near, she felt the fear alive
But the pain was almost unbelievable
When the end was near, she felt the fear alive
Waiting for the bitter pill
Give me something I can feel
‘Cause love kills over and over
Love kills over and over
Give me something I can feel
‘Cause love kills over and over
Love kills over and over
Mano eurovizinė daina. Tai kas, kad eurovizinė, kad "šokinė" ir panašiai. Man ji pernelyg patiko.
Geri žodžiai, geras šou, šokėjos. Naivus italas/belgas vokalistas su žaviu prancūzišku akcentu.
Iš pradžių tai buvo tik gera daina, o paskui ji užvaldė gyvenimą, tai kas, kad po eurovizijos praėjo tik.. kiek, trys dienos? Jų užteko, kad žodžiai virstų realybe.
Kaip strėlė. Kuri supurtė iki šerdies. Apie tokią dainą, kuri okupuotų galvą ir neleistų miegot, neseniai svajojau. Ačiū, kad tokia atsirado.
Rytoj licėjau rezultatai. The end, kaip sakoma. Viskas sprendžiasi - ar liksiu čia, ar važiuosiu ten. Iki šiol jaučiausi užtikrinta - eikit jūs velniop, aš išvyksiu ir gyvensiu gerai. Cha - when the end was near, she felt the fear alive - lygiai taip pat dabar jaučiuosi. Neįtikėtinai išsigandusi, sutrikusi ir pabudusi iš letargo miego. Buvau susitaikius su mintim, kad visos mano viltys jau giliai užkastos po nežinau ko sluoksniu. Bet prieš "mirtį" dar sugebėjo išlįsti ir pasimuistyti. Sukelti skausmą. Atidengt žaizdas.
Bet aš pati prašiau "karčios piliulės". Būtent tam, kad ką nors galėčiau pajausti. Čia kaip The Vampire Diaries - išjungus emocijas svarbu pajausti bent mažiausią jausmą, tą ką nors. Aš buvau šitaip išsijungus. Susitelkus į save, į naujus žmones, į mokslą. Atsijungt pavyko, o dabar reikia grįžt atgal. Kelio tai kaip ir nėra. Palikau viską, ką buvau pasiekus, užnugary, atidaviau kitur.
Geri žodžiai, geras šou, šokėjos. Naivus italas/belgas vokalistas su žaviu prancūzišku akcentu.
Iš pradžių tai buvo tik gera daina, o paskui ji užvaldė gyvenimą, tai kas, kad po eurovizijos praėjo tik.. kiek, trys dienos? Jų užteko, kad žodžiai virstų realybe.
Kaip strėlė. Kuri supurtė iki šerdies. Apie tokią dainą, kuri okupuotų galvą ir neleistų miegot, neseniai svajojau. Ačiū, kad tokia atsirado.
Rytoj licėjau rezultatai. The end, kaip sakoma. Viskas sprendžiasi - ar liksiu čia, ar važiuosiu ten. Iki šiol jaučiausi užtikrinta - eikit jūs velniop, aš išvyksiu ir gyvensiu gerai. Cha - when the end was near, she felt the fear alive - lygiai taip pat dabar jaučiuosi. Neįtikėtinai išsigandusi, sutrikusi ir pabudusi iš letargo miego. Buvau susitaikius su mintim, kad visos mano viltys jau giliai užkastos po nežinau ko sluoksniu. Bet prieš "mirtį" dar sugebėjo išlįsti ir pasimuistyti. Sukelti skausmą. Atidengt žaizdas.
Bet aš pati prašiau "karčios piliulės". Būtent tam, kad ką nors galėčiau pajausti. Čia kaip The Vampire Diaries - išjungus emocijas svarbu pajausti bent mažiausią jausmą, tą ką nors. Aš buvau šitaip išsijungus. Susitelkus į save, į naujus žmones, į mokslą. Atsijungt pavyko, o dabar reikia grįžt atgal. Kelio tai kaip ir nėra. Palikau viską, ką buvau pasiekus, užnugary, atidaviau kitur.
Rašau ir jaučiu, kaip grūdu tą strėlę sau į krūtinę. Ir dar pasukioju, kad labiau skaudėtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą