There is no pain you are receding
A distant ship, smoke on the horizon.
You are only coming through in waves.
Your lips move but I can't hear what you're saying.
When I was a child I had a fever
My hands felt just like two balloons.
Now I've got that feeling once again
I can't explain you would not understand
This is not how I am.
I have become comfortably numb.
Būtent šitaip - jokio skausmo, tu tik tolsti. Visiškai jokio pojūčio, nes viskas apmirė. Nors ir kvepia šlapiu asfaltu (aš - asfaltas. seniai tai sakiau, bet tebesu), nors žydi alyvos ir žmonės juokiasi - nieko. Tik po truputėlį tolstu. Tolstu nuo savo svajonių. Jos tapo tolimu laivu rūke. Apsiblausęs, neaiškus vaizdas. Pasižiūri į naktinį dangų. Žaibuoja. Dundun.
Aš plaukiu per bangas. Ilgai ir sunkiai ropoju aukštyn-žemyn. Jūsų lūpos juda, bet negirdžiu, ką sakote. Ne, nieko nebegirdžiu. Nežinau, ar noriu girdėt. Kalba daug ir išsamiai, bet žodžiuose nieko neišgirstu. Viskas pernelyg tuščia, kaip sumaigyta skardinė. Kai karščiavau vaikystėj, mano rankos man atrodė kaip du balionai. O dabar balionas - galva. Helio pripūstas didžiulis balionas, kylantis aukštyn, kartu nešantis mano kūną. Kur?
Dabar ir vėl taip jaučiuosi ir negaliu tau paaiškinti, nes vis tiek nesuprasi. Ne šitaip. Aš dabar patogiai nutirpęs. Ir psichodelika su gardžiais, pilnais, aiškiais garsais. Atrodo, kad Gilmouras nieko ten nedaro. Jis tik švelniai glosto tą mielą raudoną stratą, tik glėbesčiuoja ir kalba su juo. Kai suvoki, kad tai tėra elektrinis signalas, keliaujantis laidais per elektronines lempas, tampa dar netikriau.
Čia viskas kitur, niekas neegzistuoja.
Pasižiūri į naktinį dangų. Žaibuoja. Dundun. Sėdi ant stogo ir girdi, kaip Dievas dainuoja - "I have become comfortably numb". Ir iš visur skamba tas Gilmouro šedevras. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą