apgailėtinas jausmas!
Galėtų para turėt 25 valandas. Tada aš galėčiau skaityt valanda ilgiau.
Gerai žinoti, kad savaitė eina į gal(v)ą ir paskui galėsim žiopsoti į žmones vaizduodami idiotus.
Smagiausia sukioti ekvalaizerį ir išgauti žemus tonus.
Esu niekaip.
Vaikštau pirmyn - atgal ir vis užmirštu pasiimti knygų.
Kartais sulaukiu prošvaistės iš niekur nieko, bet ji lygiai taip staigiai užgęsta.
Ir vėl žingsniuoju pirmyn - atgal, iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn, kampais, ovalais ir visokiais kringeliais.
Ir štai vėl laukiam rytojaus, nes šiandiena, atrodo, nieko nebegali pateikti. Viskas išnaudota, išvalgyta, viskuo nusivilta ir viskas padėta šalin, į nereikalingų daiktų krūvą.
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyyyyn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą