meduolinė naktis

Muzika galvoje ramina visas mintis, vienas ženklas keičia visą sistemą. Nebežinau, ar tai mano širdis dunda, ar tai į duris beldžia? Gali pasiekti žvaigždes, nesuprasdamas, kad tai tėra sapnas..


Meduolinė naktis. Ji šypsojosi kirsdama mano galvą..

PEREMEN

Vis dar klausau Kino. Jie pralenkia visus visus. Jie mano herojai. Galbūt paskutiniai herojai? :)

"Перемен!" требуют наши сердца.

"Перемен!" требуют наши глаза.
В нашем смехе и в наших слезах,
И в пульсации вен:
"Перемен! Мы ждем перемен!"

Taip taip, rusų aš nesimokau, bet Kino tiesiog verčia bent jau raides pažinti.

O praeitą savaitgalį žiūrėjau Igla. Irgi kažkoks nerealus filmas. Tikrai geresnis už daugelį dabartinių, nors filmuotas buvo 1988 metais.
Jo, žinau, kad apie viską kalbu perdėtai :D

Good morning to you, our last hero!
Good morning to you and those like you,
Good morning to you, our last hero!
Hello, last hero...

Neįtikėtina

Čia yra daina, kuri vis dėl to mano atminty buvo nuo pat vaikystės. Ir aš ją radau uždulkėjusioj galvos lentynoj. Toli toli.

But if there is a pack of smokes in my poket
Everyting is not so bad for today
And a ticket for a plane with a silver wing
Which leaves only shadow as it leaves the ground

No one wants to be guilty without wine
And no one wants to put out a fire with their hands
But without music, death is not scary
But without music, I don't want to get lost


Gal aš ir skysta, žmonės. Bet negaliu sulaikyt vadžių savo rankose..
Aš negaliu patikėt, kad žmogaus, sukūrusio šitokią muziką, parašiusio šitas eiles, nėra. Turbūt atrodo kvaila tiesiog iš niekur nieko šitaip susikurt sau herojų, ar kaip čia pavadinus.. Tačiau aš tikrai niekaip netikiu, kad jis miręs.

tikslo tikslų tikslai

susipažinau su filmu, kurį vakar atsisiunčiau. Iš kažkokios atsisuktos vietos atrodo, kad bus kietas.

jau laukiu savaitgalio :))

post scriptum. kažkurią dieną ėmiau gailėtis, kad negyvenu tada, kai Viktoras Cojus buvo gyvas. Rimtai užsikrėčiau Kino manija! Цой жив! :D

pirmas labai nuoširdus įrašas

kartais atrodo, kad išnykai iš čia. kad tavo protas kažkur kitur. loginis mąstymas ir tikrovės jausmas atbunka ir staiga suvoki, kad tavo smegenis išsiurbė. jos sklendžia vakuume. galbūt tada mes nukeliaujam į savo pasąmonę? ten, kur slypi mūsų galimybės. kur tvarkingas chaosas. gal. atrodo, kad matai visus savo būsimo gyvenimo variantus. galimybių medį.
tada įvyksta pertrauka. laikas trumpam sustoja ir gali įvertint viską stebėtojo akim. pasikrauna fantazija.

kiek visko noriu.. noriu šitaip sklęsti pasąmonėj valandų valandas. noriu išjungti kūną.
aš noriu pasikeisti. gal ne iš išorės, gal tik menka proto dalele. noriu atrasti tą mažumos nano, nuo kurio viskas priklauso. jis kažkoks sugedęs. visada kirba mintyse. kai bandau įtikinti pasąmonę, jis
man šaukia "ne taip!". ir tuomet jaučiuosi apsupta ne tų.

Aš turiu fantaziją. tai mano gelbėjimosi ratas, nes per ją eina kelias į pasąmonę. Tačiau ji apgaulinga. Nes ji visada suteikia netikras progas.
Pavyzdžiui. Aš noriu nueiti į vakarėlį. į tokį gerą gerą tūsą. išsitaškyt iki paskutinio lašo ir grįžus miegot tris dienas. Mano vaizduotė dirba ir aš matau visą šito daikto eigą. Smagu. Faina. Be šalutinio poveiko.
Bet vaizduotė nelygu tikrovei, nes nėra tokio tūso, į kurį galėčiau eit; aš negaliu išsitaškyt iki paskutinio lašo (kodėl? o taip, aš žinau kodėl) ; visada būna šalutinis poveikis. man ypač stiprus.

Išvada.
aš noriu ir man reikia žmogaus (būtent žmogaus, o ne gyvūno ,ar kokio gamtos objekto), kuriam aš galėčiau ir išdrįsčiau papasakoti absoliučiai viską. Aš noriu ir man reikia, kad tas žmogus man padėtų ir mane paguostų. kodėl? nes "jausmų negalima kaupti, jais reikia dalintis" (citata iš nežinau kur). tačiau aš negaliu jais dalintis. galbūt nėra to žmogaus,bet greičiausiai aš tiesiog nedrįstu tais jausmais dalintis.

paklausykit būtinai Pink Floyd. kai klausau niekaip negaliu suprast kokiam reikia būt, kad sukurtum tokius šedevrus.
ir Dire Straits vėl grįžo į galvą. būtent jų plokštelė šiandien suksis ant patefono.