Neseniai perskaičiau knygą būtent tokiu pavadinimu- "Geriausias oras- dargana". Knyga iš serijos "Drąsiųjų keliai". Atseit nuotykių literatūra. Tokia, kur viskas aiškiai parašyta. Bet šita knyga nebuvo tokia jau nuotykinė. Pasakojama apie Bulgarijos šnipą ar agentą, kuris turi įvykdyti baisiai sunkią ir ilgą operaciją, kurioje niekas nežinoma. Panašiai kaip lygtis x+x=y.
Tiesą sakant šitą knygą skaičiau paviršutiniškai. Nesigilinau labai į veikėjus ar į veiksmus. Ir jau nelabai ką beatsimenu. Bet prisimenu, kad tas šnipas buvo pesimistas ir laisvu laiku jis bandydavo skaitytojui įrodyti, kodėl jis yra pesimistas ir kodėl jam taip gerai būti pesimistu. Ir vienas sakinys man įkrito į galvą, maždaug toks:
"Pesimistai visada pasiruošia blogiausiam atvejui ir jo tikisi. Ir vis dėl to jie yra vieninteliai žmonės, kurie džiaugiasi, kai jų vizijos neišsipildo."
Ir po šito sakinio pagavau save. Visada pasiruošia blogiausiam atvejui ir jo tikisi. Būtent aš visada galvoju, kad nebus gerai. Kad šiandien bus nieko gero. Kad visi, tarp jų ir aš, bus surūgę. Kad niekas nesiseks. Ir kai mane pakviečia atsakinėt visada galvoju, kad nieko gero nepasakysiu.
Užtat džiaugiuosi, kai mano vizijos neišsipildo.
1 komentaras:
Pagavau visame šitame save.
Nuo pat pradžios iki pabaigos aš (Tu).
Pesimistė.
Rašyti komentarą