aš dar kartą tarp savo kalnų...
Mėgstu dėt daug enter. Tad atrodo, kad rišliau rašosi.
Klausausi What is love. Jau 34 minutė. Vaizduoju vaiką maištininką ir garsas 36, nors jau tėtis miega. Iš tikro tai man buvo baisiai liūdna, nes nieko nepadariau šiandien. Visą dieną sėdėjau (ir tebesėdžiu, kaip matot) prie kompo. Net nepasijuokiau iš tumblr juokelių.
Surezgiau evil planą gegužės 25-ai. Jaučiu, kaip viskas, ką stengiausi išsaugot, teka pro pirštus. Toks jausmas, lyg bandyčiau išlaikyt vandenį rieškučiose. Kad ir kaip stengčiausi, nieko neišeina, viskas slysta ir taip toliau.
Aš tebesu romantikė. Tik nebe tokia susikoncentravus. Atbukau. skirtumas tas, kad anksčiau atbukus vėl "pasigaląsdavau", o dabar nebematau reikalo koncentruotis. Tebūnie, kaip yra. Nesistengsiu nieko pakeist.
Gavau trečią užduotį, kuri yra klaikiai klaikiai sunki ir aš nieko ten nesuprantu, planas neparašytas, laiškas neparašytas ir išvis, ką aš čia veikiu. Neviltis tragiška, dėl to taip ir dzin man viskas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą