ar verta stengtis?

ne, čia ne rašinys. Ai, tiesa, reikia į jus kreiptis.

MIELI SKAITYTOJAI

va.

Šiandien aš bandžiau būti sociali, linksma, faina. Šiaip būdama savimi, tokia niekad nebūnu ir, turbūt, nebūsiu. Tiesiog nemoku pritapt. Na, o šiandien aš bandžiau.
Daug žmonių nusišypso, kai nusišypsai jiems. Tai pasąmoningai nuteikia geriau, palankiau imi galvot apie žmogų. Taigi, aš šypsojausi. Ai, šypsotis tai pripratau. Juk egzistuoja abipusis ryšys tarp šypsenos ir "laimės" hormonų (na, seniai jau skaičiau tą straipsnį, tai jei kas nors žino tiksliau, norėčiau prisiminti). jeigu šypsaisi, daraisi laimingesnis. Kaip bebūtų.. šypsojausi. Rezultatai: visi be išimties mokytojai buvo malonesni; mokiniai - per pusę. Viena dalis sureagavo kaip ir tikėtasi. Kiti du taip ir liko kažkokios neįskaitomo niūraus veido. Va tokių tai nemėgstu. Nors turbūt daug kam iš šono taip atrodau, bet... jau geriau iš nieko žvengiantys lopeliai, negu tokie plytos išraiškos snukiai. Jie erzina. Kyla siaubingas noras jiems tvoti per galvą.
Dailėj irgi buvau neva linksma. Žmonės aiškiai manęs nepripažįsta. Kalbas tarpusavy, o aš nesuprantu, sakyt man ką nors ar ne. Reikės paskaityt kokią nors knygelę apie bendravimą. Tikrai nemoku kalbėtis.
O baisiausia iš baisiausių (kas, tarp kitko, privertė parašyti šį "rašinį") - bendravimas internetu. man REIKIA, yra toks REIKALAS, dėl kurio aš čia bendrauju. Parašiau reikalingiems žmonėms. Vienas neatrašė apskritai - jam atleisti galima. Gal nuėjo miegoti dešimtą valandą (ne). Kita - pasisveikino, o kai išdėsčiau reikalą, pradingo. Aš irgi visada delsdavau atsakyti, bet šitaip pradingti yra visiškas šūdinas gaidys. Jeigu iki šiol tą panelę šiek tiek gerbiau dėl jos sugebėjimų ir pomėgių, tai dabar jos ir tai neišgelbės - šitaip neatsakyti į REIKALĄ, kuris man yra mirtinai svarbus, yra mažų mažiausiai bailumo ženklas IR visiška nepagarba man.
Taigi, pagal rašinio reikalavimus, apibendrinu? Šypsotis yra naudinga. Žmonės pasidaro sukalbamesni, o ir pats jautiesi ne taip apgailėtinai. Su suaugusiais žmonėmis bendrauti lengviau (a, tiesa... viena mokytoja atsisakė padėti, bet už tai davė saldainį). Dalis paauglių, turiu pastebėti, ta dalis, kurią laikau protingesne, sugeba "atsišypsoti" atgal ir normaliai ką nors pasakyti; kita dalis, kuriuos pavadinsime "plytaveidžiais" ( "kietekai" irgi tinka), nesugeba nei atsišypsoti, nei normaliai bendrauti, ir apskritai sukelia labai daug neigiamų emocijų.

Tai va, pažiūrėkit, kokį gražų rašinį parašiau. Ir netgi pagal taisykles.

Dar apie plytaveidžius (arba trumpas vadovas, kaip atpažinti tokį): visi buvo vyresni už mane, todėl sprendžiu, kad laiko save kietesniais, protingesniais. Mama mano, kad "jeigu iškviestum juos į atvirą kietumo dvikovą, dar pažiūrėtume, kas čia kietesnis". Trumpi plojimai mamai. Šis tipas nebendrauja su žmonėmis, kuriuos laiko menkesniais už save ir tokiais laiko visus, kuriems mažiau metų skaitmenine išraiška. Jeigu metų skaitmeninė išraiška didesnė arba lygi plytaveidžio metams, tuomet žmogus dar turi šansų. Plytaveidžiams viskas "poxui". Jie neturi ateities plano, nes kam gi jo reikia. Pavyzdys:
Žmogus: "tai kur ruošiesi studijuot?"
Plytaveidis nr.1: "ai, nežinau, gal kokią ekologiją."
(kontekstas: šis plytaveidis neturi jokio "žaliojo" polinkio, jam nusispjaut į Žemės ateitį)

kaip matome iš pavyzdžio, plytaveidis nr.1 turi standartinį požiūrį į savo ir apskritai žmonijos ateitį. Jam nesvarbu, kur jis studijuos. O kas ta Žemė???
Kitas požymis: labai pasitiki savimi. Na, apskritai, šis būdo bruožas laikomas teigiamu, tačiau šiuo atveju pasitikėjimas yra aklas. Aš geresnis. Taškas. Neegzistuoja kitoks aprangos stilius, humoro jausmas, požiūris į pasaulį, tik mano. Plytaveidžiai įsitikinę savo teisingumu ir mato tik savo nosį. Kitaip sakant, egoistai.

Manau, kad šis trumpas plytaveidžio atpažinimo vadovas kol kas yra juodraščio tipo ir tikiuosi, kad sugebėsiu jį susisteminti ir apibendrinti. Surinkti pavyzdžių (turėsiu DAUG gražaus laiko, visą savaitę plytaveidžių stebėjimui ir duomenų kaupimui) ir juos permąstyti. Galbūt dalį bruožų paaštrinau, hiperbolizavau. Gal po storu molio sluoksniu plytaveidžiai slepia jautrią širdį? (lol no) Gal jie rūpinasi kažkuo? O gal aš teisi? Na, vienu žodžiu, klausimų dar tikrai daug, bet siūlau pamąstyti.. na, taip, pasinaudosiu blogo rašymo taisyklėmis, bet.. siūlau pamąstyti, ar nesat plytaveidžiai. Jei ne, tai šaunu, o jeigu taip, tai koks jums vis tiek skirtumas.