cha. dar viena diena praėjo.
O mal di testa! :(
ėmiau klausyti kažkokio mišinio muzikos. Classic Rock FM groja vaikystės dainas. Primena mano sraigės amžių.
čia kažkokia įdomi daina. Kaip reikiant plėšia. Geriausia vieta, žinoma - You say i will never change, but what the fuck do you know?
O gal ir nepasikeisiu. Galai žino.
Aš jau pasikeičiau į kažkokį žalią gniutulą. Ir jo, aš prisimenu viską. Netikėtai sunku prisimint tą viską, nes jis graužia. Kaip druska ant žaizdos.
Kasdien vis po trupinį atsikratau priklausomybės. Nežinau, gerai tai ar ne. Aš nenoriu jos atsikratyt. Tai lyg ir suteikia prasmę ir leidžia džiaugtis. Bet jau pabodo jau gal penkmetį kamuotis nieko neveikiant, o tik stebint. Turbūt natūraliai čia taip gaunasi.
Reikės eit ieškoti naujų. Tik bus sunku, nes nei viena nebus tokia ypatinga,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą