"Kai visi pažiūrėsim į jo akis,
Pamatysim saulės ten spindulius"
Tai neišpasakoma.
Kartu ir liūdna, kartu ir stipru.
Tik kai visi aplink tyli kaip stabai jaučiuosi uždaryta stiklo dėžutėj.
Ir lieka vienas apsiseilėjęs psichologinis, bet suprantantis.. Nebėr ką daryt..
Ei, o gal aš taip pat apsiseilėjus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą