Šiandien išties jaučiuosi kitaip.
Nes vėl bandau suvokti save. Tai nėra sunkus darbas, bet nėr ir lengvas, juk taip? Kartais žiūriu į save veidrody ir galvoj lieka viena mintis - "kas aš esu?". Ir toks keistas keistas jausmas, lyg būtum išmestas į kitą pasaulį.
Taip būdavo nuo pat žilos vaikystės...
Aš noriu būt ištirpstanti minioj, bet ne minios dalis. Va.
*
o ta akimirka kai privalėjau palikt vyresnius draugus tikriausiai šildysiuos žiemos vakarais. Net širdis apsąla iš malonumo, kai prisimenu. Šįkart pataikiau į centrą. Sena siela.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą