Lipau laiptais į pridvėsusį kambarį. Ir prie pat durų pykšt mintis.
Dabar mano gyvenimas- panašus į šitą filmą. Mano filmą. Kurio niekas nematė. tik tie, kurie tokie, kaip aš dabar. Šitokie užguiti kampan, užsikloję kojas kažkokiu užtiesalu ir besišildantys elektriniu radiatorium. Jo, aš visada sakiau, kad šaltis geriau negu šiluma. Tai va.
Aš viena proto dalim šiek tiek panaši į narkomanę. Aišku aš nežinau, kaip jaučiasi narkomanai. Bet man atrodo, kad šitaip.
Šitokie iškvaišę dėl vieno daikto.
mm, boshetunmay...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą