užaugus būsiu...

užaugus būsiu kalbininkė.
Naujausia mano svajonė, kurią beprotiškai sunku įgyvendinti.
Norėčiau tobulai mokėti savąją kalbą, ir dar keturias kitas, jeigu neprisidės dar.
Atrodo gana nesunku, tuo labiau, kad dvi kalbas teoriškai moku.
Anglų kalba, kuri mums dabar jau kaip ir įprasta dabar jau gana lengva. Mes ja kalbame su ryškiu akcentu, tačiau ta tikroji anglų kalba... ech, prisiminimai.
Vokiečių kalbą moku teoriškai. Praktiškai beveik nenaudoju, bet reikėtų. Tikriausiai ši kalba irgi graži, bet man kiek per daug šnypščianti. Whatever. Mano nuomonė visvien nieko nepakeis.
Na, Japonų kalba matyt yra daugelio išsvajota, bet gal kada nors man pavyks rimtai ja užssimti. Europoj nėra nei vienos nors kiek panašios kalbos, išvis, Japonų kalba, kiek žinau neturi panašių kalbų.
Ir naujausios pamėgtos kalbos- estų ir suomių, kurios yra kone tokios pat. Susidomėjus Malcolm Lincoln perklausiau keletą estiškų dainų ir kelis interviu estų kalba. Visiškai nieko nesupratau, bet visvien man labai patiko. Šita kalba tokia strikinėjanti, visiškai nenuspėjama. Ir tarškanti labai. Žodžiu, labai gyva kalba.

Kažkurią dieną galvoj sukosi mintis apie įkaltus į galvą dalykus. Kaip pavyzdžiui man įkalta į galvą, kad negalima mėgti popso. Aišku, mano laisvė rinktis, bet kažkodėl renkuosi sesės ir brolio nuomones, kad popsas yra šūdas. Žinoma, nuomonės niekam neįdomios, bet vienas gerbiam, o į kitas nekreipiam dėmesio. Keista, ar ne?