susimoviau

geriausia patarėja, visų laikų nuostabiausia aiškintoja ir pagalbininkė, kurios neužknisa mano kalbos, išvažiavo į Durhamą ir aš nebeturiu...
liūdna.

Ko gero prasmingiausia daina mano paaugliškam gyvenime -> šita.
Šiandien sugalvojau, kad įsimintiniausias akimirkas užpildė ne Kino. Žiemą gražiausios dienos praleistos su Drive garso takeliu. Vasarą smagiausia buvo su Gorillaz. Bet Kino užpildo tarpus.
Visada kažkuriam tekste randu tiksliausiai tai, ko man reikia. Visai nesvarbu, kad tam tenka užtrukti valandą verčiant. Kažkaip nerūpi. Vis tiek žinai, kad rasi lobį.
Paaiškėjo, kad mano vasarą sugalvotas planas nuplaukia neribotam laikui. Turbūt be aiškaus žinojimo, ką rengiuosi daryti, viskas taip ir susilies su aplinka. Apsimesiu, kad man nesvarbu ir po kurio laiko gal pasidarys nesvarbu.
Trankvilizatorius - nuskausminamasis raminamasis vaistas (ar taip?). Išgirstu Kino ir nunyksta galvos skausmas, išnyksta nerimas ir nuovargis. Nereikia man tų planų. Paliksiu taip, kaip buvo...

mano švietimo reforma

Pagal mane, ji turėtų būti tokia - išmesti lauk lietuvių mokytoją ir neleisti jai niekad grįžti į bet kokią mokyklą.
Aš negaliu pasakyti, kaip ji mane sunervino, bet rezultatai puikūs. Ji mane erzina ir erzina ir erzina ir aš pasižadu kuo daugiau tylėti ir rašyti paraštėse kaip jos nekenčiu.
Taip pat reikia pasielgti su angliste.
Kas ne su manim tas prieš mane ir taip iš tikro yra.
Šiandien man tragiškai bloga diena ir to nepakeis net mintis, kad eisiu į dailę ar kad rytoj nusiplausiu nuo lietuvių ir netgi ta mintis, kad penktadienis šiaip ar taip bus smagus. Nuvyliau savo vienintelį ir tikriausią draugą Runį jo nepavedžiodama. Sąžinės graužatis.
Mano švietimo reforma - iš naujo išmokyti mokytojus pagarbiai elgtis su mokiniais, lygiai kaip mes mokomi pagarbiai elgtis su jais.
Niekas manęs napalaiko (tik Runis), todėl visi kiti yra prieš mane.
Я чувствую, закрывая глаза,
Весь мир идет на меня войной.

nieko nebeturiu

aš nuoširdžiai sakau: visko per daug. Bet susigyvenu kažkaip. rodos, jau mėnesį plušu nuo ryto iki vakaro. Galva nuolat pilna darbų. Padaryti, nunešti, parašyti. Kone meldžiuosi, kad viskas baigtųsi sulig kituo penktadieniu. Nors miške pasėdėjus nebesinori nieko sakyt, kasdien grįžta tas noras viską trinkt nutraukt ir sėdėti kaip kokiam mėnuliui išsišiepus. Niekad taip nebus. Nesu nuoširdi sau, negaliu būt nuoširdi kitiems. Laukiu tinkamo peties pamiegot šitaip pavargus ir nesulaukiu, vargu, ar sulauksiu. Kaip tu, taip tau, per amžių amžius. Nagi tikrai.