Kaip elgtis?

pie fight study II, 2008. COURTESY THE ARTIST

nah. visi  žmonės aplink veikia. Ir veikia ne vieni. O aš viena. Dieną, kai nori nenori turi būti su "labai fainos" kauke, aplink būna žmonių. Su jais turi kažkaip elgtis. Negalima elgtis taip, kaip nori elgtis. Kaip "Tame keistame įvykyje šuniui naktį" - "pavyzdžiui, negaima sakyti seniems žmonėms, kad jie seni, arba kad paperdė". Tarp kitko, ta knyga kažkur uždrausta dėl pernelyg paprasto teksto. O taip. Knyga, kurios pasakotojas - autistas, parašyta per paprasta kalba. Kartais atrodo, kad tai sveikieji yra kvaili, o ne kvailiai.
Tai va. Su žmonėmis reikia elgtis. Man patiko savaitė, kai mama buvo išvykus. Su tėčiu elgtis nereikia. Kažką numyki, kažką papasakoji. Valgai koldūnus kasdien. Viskas paprasta.
Mano didžiausias troškimas yra išmokti nesielgti su žmonėmis. Nesišypsoti, jeigu nenoriu. Nekalbėti, jeigu neturiu ką pasakyti. Daug kas sako: "elkis taip, kaip nori" . O paskui tie patys žmonės erzinasi, kad neva pykstu ant jų. Neapsisprendėliai.
Iš tikro tai nebesusigaudau, kokio velnio taip galvoju. Turbūt slypi kažkokia psichologinė probema, kurios nemoku įvardint. Na ir tegul slypi sau. Ir kodėl, pavyzdžiui, vis tiek ilgiuosi žmonių, jeigu nenoriu su jais turėti reikalų? Gal blogi žmonės. O gal bloga aš?
Buvo geri laikai prieš kelis mėnesius, kai skaičiau "Sofijos pasaulį". Viskas buvo pilniau ir tikroviškiau. O dabar... Mano pasaulis kažkaip idiotiškai keičiasi ir, atrodo, dabar pats lūžio taškas, kai nenusprendžiu, kaip elgtis. Kaip elgtis? Etiškai. NE.
Tarp kitko, Nir, jeigu ką, tai geriausiai viską apibūdinantis žodis - "išeik", bet būtinai tavo ištartas.