ataman

Turiu prisikaupus krūvą knygų ir filmų, kuriuos noriu peržiūrėt. Keista, kad kai įsijungiu kompiutrį, nieko nebenoriu žiūrėt. Kai pasiimu knygą iš bibliotekos, nebenoriu skaityt. Įprotis? Liga?  Dažniausiai pradedu žiūrėt ir susidomiu, bet kuo toliau, tuo labiau neturiu kantrybės. Žvilgčioju į laikrodį ir t.t. 

Vakar nemiegojau. Vidury nakties kažkokio kvailo akstino pastūmėta išgėriau vaistus ir apsivertus ant šono toliau bandžiau užmigt su kvaila plokštele burnoj. Galvoju, kad reikėjo įsijungti kino. 

Prisiverčiau pažiūrėt Igla Remix, 2010 metais išleistą Igla "paaiškinimą". Daugiau nei pusė filmo tai tas pats Igla, tik su pagražinimais. Paaiškinta tik priešistorė, dėka kurios daug lengviau suprasti iš kur atsirado visi veikėjai, ir pridėtas galas. 

Sužinojau, kokia daina skamba Igla pabaigoj. Muslim Magomaev - Ulibnis (nusišypsok, rodos, verčiasi) . Seniai norėjau jos paklausyt atskirai. Bet va - atskirai klausant visai ne toks jausmas. Matyt, aplinka ne tokia. 

Labiausiai nemėgstu, kai reikia gert daug arbatos. Jausmas lyg lėtai skęsčiau iš vidaus - per daug vandens. 

Ai, vienu žodžiu - pasiilgau Cojaus. Niekad jo nebuvo, niekada nebuvau ir su gerbėjais susitikus, bet kažką vis tiek turėjau. O dabar kažko taip trūksta. Kaip ir čia, ketvirto trūksta. Magnetofonu jo nepakeisi. 

Daug kartų jis jau man padėjo ir nebūdamas čia. Stipriai užsimerkiu ir tikiuosi, kad padės ir dabar. 

Dievas kantrus ir mums prisakė - kantrybės. (Бог терпел и нам велел — потерпи…)