kartais atrodo, kad išnykai iš čia. kad tavo protas kažkur kitur. loginis mąstymas ir tikrovės jausmas atbunka ir staiga suvoki, kad tavo smegenis išsiurbė. jos sklendžia vakuume. galbūt tada mes nukeliaujam į savo pasąmonę? ten, kur slypi mūsų galimybės. kur tvarkingas chaosas. gal. atrodo, kad matai visus savo būsimo gyvenimo variantus. galimybių medį.
tada įvyksta pertrauka. laikas trumpam sustoja ir gali įvertint viską stebėtojo akim. pasikrauna fantazija.
kiek visko noriu.. noriu šitaip sklęsti pasąmonėj valandų valandas. noriu išjungti kūną.
aš noriu pasikeisti. gal ne iš išorės, gal tik menka proto dalele. noriu atrasti tą mažumos nano, nuo kurio viskas priklauso. jis kažkoks sugedęs. visada kirba mintyse. kai bandau įtikinti pasąmonę, jis
man šaukia "ne taip!". ir tuomet jaučiuosi apsupta ne tų.
Aš turiu fantaziją. tai mano gelbėjimosi ratas, nes per ją eina kelias į pasąmonę. Tačiau ji apgaulinga. Nes ji visada suteikia netikras progas.
Pavyzdžiui. Aš noriu nueiti į vakarėlį. į tokį gerą gerą tūsą. išsitaškyt iki paskutinio lašo ir grįžus miegot tris dienas. Mano vaizduotė dirba ir aš matau visą šito daikto eigą. Smagu. Faina. Be šalutinio poveiko.
Bet vaizduotė nelygu tikrovei, nes nėra tokio tūso, į kurį galėčiau eit; aš negaliu išsitaškyt iki paskutinio lašo (kodėl? o taip, aš žinau kodėl) ; visada būna šalutinis poveikis. man ypač stiprus.
Išvada.
aš noriu ir man reikia žmogaus (būtent žmogaus, o ne gyvūno ,ar kokio gamtos objekto), kuriam aš galėčiau ir išdrįsčiau papasakoti absoliučiai viską. Aš noriu ir man reikia, kad tas žmogus man padėtų ir mane paguostų. kodėl? nes "jausmų negalima kaupti, jais reikia dalintis" (citata iš nežinau kur). tačiau aš negaliu jais dalintis. galbūt nėra to žmogaus,bet greičiausiai aš tiesiog nedrįstu tais jausmais dalintis.
1 komentaras:
spjauk į viską.
ne tas patarimas, ir toli gražu ne tai situacijai.
pažįstama situacija. pažįstamas jausmas.
laikykis.
Rašyti komentarą