mist

Bet žinot, man kažkas ne taip. Visiškai nepasitikiu savim jau. Tiksliau ne tiek nepasitikiu, kiek abejoju ar panašiai. Arba dar tiksliau- nežinau.
Aš noriu dauuuuug daug visko, bet kažkur vis kirba tokia mintis, kad TAI NE MAN. Kad kažkaip apsimetinėju tik. Ir užknisa tokios mintys. Taip žiauriai aš noriu.... hm.. kad ir kerzų. Bet vėlgi ,kažkur galvoj tokia sušikta mintis, kad ne man tokie batai. Kad juos turėdama aš tik mėgdžiosiu kažką.
Ir tikrai užknisa. Bet ką darant šita mintis yra galvoj.
Kaip jos atsikratyt?

sužinok daugiau apie šlamštą

Šiandien buvom Birštone (Pirštonas in Estonian). Jo, gražu ten. Labai panašu į Druskininkus.

Išvada: Druskininkai geriau.

Ne, bet šiaip tai durna diena. Dujinė. Jo jo, dujinė. Tokia, kai absoliučiai nieko nepadarai, bet jei jau padarai, tai neatsimeni.
Ar nejaučiat kartais tokio keisto jausmo, kai atrodo, kad galvoj yra daug daug kažkokio mėšlo? taip norisi atsidaryt kažkokį dangtį ir išimt viską iš ten. ccc.
Eh. Einu gult.

nulis

šita savaitė - viena geriausių savaičių per visą laiką. daugiau tokių. beformė skystis masė.... nieko gero. prieš akis stovi geltona galva aukštyn kojom. betgi galva kojų neturi. hehe. ar noriu turėt kailį? kietai būtų kailį turėt. žiūrėkit, kaip ilgai galima rašyt tokias nesąmones. ištisas dvylika minučių prasėdėjau, kad parašyčiau keletą sakinių. durnų. ir laisvai galėčiau šitaip prasėdėt iki penkių ryto. šitaip, berašant nesąmones.

dievuliau!

:)

tik tiek galiu parašyt.

Royal Tree

Šlykštalas snargliuotas. Kokias tris valandas kurpiau tekstą anglų kalbai. Jis užima tris puslapius, jame yra bent 13 varbų ir titulų, 12 datų ir dar krūva neįdomų dalykų. Ir visa tai turiu iškalt atmintinai per kokias 2 val. Na, gal ir pavyks.

Bet šlykščiausias dalykas yra tas, kad visą tą laiką, kol landžiojau internete beieškodama informacijos apie tą kvailą karališką šeimą aš vos laikiausi neįsijungus Hellsingo. Ir tai, kad aš jo neįsijungiau yra tikrai pagirtina.

Ir baisiausia neviltis yra ne ta, kad gausiu iš anglų 6 (kas man yra tolygu dvejetui), o geriausiu atveju kokį aštuonetą. Baisiausia man yra tai, kad Hellsingą galėsiu pažiūrėt tik rytoj.

Šiaip nelabai gerai, kad taip užsikabinau ant šito anime. Konkrečiai- ant Alucardo. Jis kietas. Jis pats kiečiausias mano matytas anime veikėjas (aišku, aš tų anime mačiau.. hm... 3 kokius :D ).
Bet ką padarysi. Neatsikabinsi.

Žodžiu. Jesus Christ is in Heaven now.

po me gra na te

Bet aš tikrai norėjau parašyt tai, kas sukasi mano galvoj dabar. O kas sukasi, nežinau.

come on

Sakau sau- "come on, neįsijausk"
Mano oda nepraleidžia vandens. Taip.
Mano oda nieko nepraleidžia. Jo.
Mano oda kaip driežo. Oi.

Žoooodžiu. Kvailystė kažkokia.
Kaip visada atėjau į bloggerį parašyt konkretų dalyką, ir kaip visada jo neparašiau.

Nežinau kaip čia pavadint. Paradoksas gal.
Žodžiu, turiu ką pasakyt. Ir norėčiau viską ir PASAKYT kažkam, o ne parašyt. Kvailystė paskutinė. Sakau sau, kad nėra kam pasakyt. Bet rimtai, nėra kam pasakyt. Nepasitikiu aš tais žmonėm.
Tai iš to nepasitikėjimo atvarau į bloggerį. Čia atviras laukas, kuriame nėra ko bijot. Nėra ko bijot? Hmmm.... ar tik čia ne tie patys žmonės?
Aišku, galiu viską parašyt į kokią skiautę popieriaus ir padėt kur nors. Be neeee, kas man iš to.

Tai va. Kopūstai skraido. Kažkoks durnizmas.

our shadows taller than our soul

tokia ohmygod daina- STAIRWAY TO HEAVEN.
Geriau nebūna matyt x)

whatever, kad dailėj buvo tikras faken šit.
ir whatever, kad mano visas galūnes jėgos apleido. Ne, aš rimtai. Silpnos rankos, silpnos kojos. Tik galva nesilpna kol kas.

Atsiplojau iš balos kažkokios ir va lengviau pasidarė.

O dabar bitlai! I'LL FOLLOW THE SUN
one day you will look to see i've gone.
for tomorrow may rain, so i'll follow the sun.

šlamštas

šlamšto krūvą jau pridirbau internete ir niekaip nesusiruošiu sustot...

Kur mes eisime šįvakar, kur mes eisime rytoj?
Kur mes būsim, kai pasensim, kur po šimto metų būsim?

Damnit visą savaitgalį kažkoks mėšlas buvo.

So.Miegot einu.

vėl Kernagis.

Kiek kartų daina mane sugraudino tiek, kad verkiau? Ryškiai atsimenu tris kartus. Tai buvo per Violet Hill, A Shot In The Back Of The Head ir Siren(nuoroda į eurovizinį atlikimą, nes man jis kažku labiau patink,a negu klipas kuris yra va čia).

Violet Hill kažkiek savo esatim paveikė.
Shot In The Back OF The Head man visad primena mano svajones ir šiaip šita yra tokia gili muzika, kad net sunku suprast..
Siren stipriai siejasi su tuo jausmu, kurį jau seniai bergždžiai bandau aprašyt.

Bet tai tebuvo niekai...
Palyginus su Kernagiu.
Jau vakar apimta euforijos šiek tiek graudinausi kai jo dainas grojo.
O šiandien po šlykščios dienos, dviems mergoms siaubiant mano namus visa suirzus įjungiau kompą, kuris vilkosi snargliškai lėtai... Bet viską lyg ranka nušlavė kai vėl uždėjo tą plokštelę su Kernagio balsu..

"Nes nežinojau, kad tu nežinai,kas tai- sniegas, nežinai, kas tai- lietus.
Nes nežinojau kad tu nežinai, kas tai- pievos, nežinai, kas tai-bičių medus."

Kapituliavau. Na, beveik.

Margi sakalai

Kokia nuostabi atmosfera atsiranda namuose, kai ištraukiamas apdulkėjęs patefonas, įjungiamos senovinės kolonėlės ir per jas traškėdamas sklinda Kernagio balsas...